Ką daryti tam, kuriam tos taisyklės nepriimtinos? Aš žinau – tas žmogus velka naštą už save ir už tą kitą. Rezultatas – našta tampa per sunki. Nusprendžia išeit ir palikti tuos, kas kuria „savo taisykles“.
Mano vaikui pasisekė du kartus. Pirma, kad liko gyvas, antra, kad turi mamą, kuri ieškos tuo momentu geriausio, kas gali vaikui padėti. Manau, kad pamanysite, jog nieko stebuklingo nepadariau? Padariau tai, dėl ko džiaugiuosi. Suradau pačius geriausius gydytojus, kurie atliko ir tebeatlieka darbą, kuris grąžina mano vaiką į gyvenimą. Štai apie ką dabar ir noriu pakalbėti.
Pradžia istorijos nebuvo tokia sklandi, kaip šios istorijos dabartis. Patekome į III lygio ligoninę. Pasirodo, ligoninėje nėra net atskiros palatos, kur toks žmogus būtų gydomas. Paguldė prie penkių ar šešių silpnapročių aštuoniasdešimtmečių ir paliko likimo valiai.
Žinoma, lašelinės buvo, slaugės nuostabios. Jos atliko ir psichologo, ir psichiatro vaidmenį. Deja, gydytojai „neturėjo“ laiko. Artėjo savaitgalis, vaikui psichologiškai blogėjo tiesiog mano akyse. Deja, teko ieškoti kitos ligoninės, nes sūnų čia galėjo privesti prie panikos priepuolio. Manęs vaikas maldavo jį iš ten išvežti. Aš tą padariau tik labai gerų žmonių padedama. Jiems už tai visą gyvenimą būsiu dėkinga.
Pabaigoje – ką sužinojau apie Lietuvoje egzistuojančią sveikatos apsaugos sistemą savižudybių prevencijos klausimu. O gi tai, kad nėra valstybės finansuojamo psichoanalitiko etato. Jie verčiasi tik privačia praktika. Kad patektum pas gerus psichoterapeutus, reikia gerų žmonių pagalbos. Kad patys geriausieji dirba tik privačiai, net yra privati klinika Vilniuje, kur dirba patys pačiausi psichoterapeutai.
Deja, jie yra prieinami tik Vilniaus ir Panevėžio varguoliams, nes kitiems para šioje klinikoje kainuoja daugiau nei 300 Lt. Gydymo kursas – trys savaitės. Paskaičiuokime, ar kiekvienam tai pasiekiama?
Išvada: dar ilgai būsime pasaulyje savižudybėmis pirmaujantis kraštas.
***
Valstybinio psichikos sveikatos centro vadovė Ona Davidonienė:
„Jei asmeniui reikalinga skubi psichiatrinė pagalba, ji teikiama stacionariose specializuotose (dažniausiai psichiatrijos) įstaigose bet kuriuo paros metu. Čia suteikiamos nemokamos būtinosios pagalbos paslaugos – ištyrimas, konsultavimas, gydymas ir kt. Ambulatorines psichikos sveikatos paslaugas teikia psichikos sveikatos centruose dirbantys specialistai – gydytojai psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai, psichikos sveikatos slaugytojai ir kt.
Per praėjusius ir šiuos metus atidaryti 27 psichiatrijos dienos stacionarai. Antai ketvirtadienį vienoje Kauno poliklinikoje dirbančiame dienos centre dirbs trys psichoterapeutai. Už tai sumoka Ligonių kasa. Taip pat atidaromi 5 krizių intervencijos centrai. Taip kad Lietuvoje plačiai diegiamos naujos struktūros, kurias finansuoja Ligonių kasa.
Tačiau visose šalyse ir visose srityse yra taip: tam, kas daro, atrodo, kad daro nemažai, o tas, kas ieško paslaugos, visada pasakys, kad jų trūksta. Ir abiejose pusėse bus dalis tiesos.
Žmonės dažnai be pagrindo kritikuoja. Pavyzdžiui, sako, kad rajonuose trūksta psichologų. Tai kad net esamos psichologų vietos neužimtos. Mat psichologai nenori važiuoti į rajonus, nori dirbti didesniuose miestuose. Šią problemą nutylim.
Statistikos, kiek žmonių į psichikos sveikatos centrus kreipiasi dėl savižudybių, nėra, ji nėra kaupiama. Tokius tyrimus daro mokslininkai.“
***
Lrytas.lt remia „Jaunimo linijos“ iniciatyvą „Tyla žudo“ ir kviečia sumažinti tylą: paaukoti, savanoriauti „Jaunimo linijoje“ ar sužinoti daugiau apie pagalbą sau ir artimiesiems svetainėje sumazinktyla.lt.
Lrytas.lt kviečia pasidalyti savo asmeninių išgyvenimų istorija, nuomone ir patarimais sunkumų turintiems žmonėms.
* Jeigu jus slegia niūrios mintys ir nedrįstate apie tai pasikalbėti, parašykite mums. Kartais apie savo jausmus ir širdį slegiančius nutikimus lengviau parašyti, nei papasakoti. Užrašius savo mintis, jos dažnai pasidaro aiškesnės. Rašymas padeda išlieti susikaupusius jausmus ir pamatyti situaciją naujai.
* O gal tamsiausia – jau jūsų praeityje? Pasidalykite, kas jums padėjo pamatyti šviesą tamsaus tunelio gale, suteikė vilties ir jėgų gyventi.
* Psichologai išskiria ir kitą jautrią grupę – nusižudžiusių žmonių artimuosius, kamuojamus skausmo ir nežinios. Galbūt jūs – vienas jų? Pasidalykite, kaip išgyvenote tokią artimo žmogaus netektį. Ką galite patarti kitiems to paties likimo žmonėms?
Jei vienaip ar kitaip susidūrėte su savižudybe, pasidalykite savo patirtimi ir patarimais adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkelkite čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
