Turbūt paauglystės laikotarpiu, kai noras priešintis viskam, kas mums atrodo neteisinga, kartais pagalvodavome, jog geriausias kerštas žmonėms, kurie dabar mūsų nesupranta, būtų savižudybė. Sunku suvokti, kokia ši mintis yra teisinga, nes nieko skaudžiau nėra už tokį, savo noru iš gyvenimo pasitraukusio artimo žmogaus poelgį.
Kol pati nesusidūriau su savižudybe, maniau, jog tai opi problema Lietuvoje, daugiau nieko. Tačiau kai tai asmeniškai palietė mane, supratau, jog tai gali būti ne paskutinis atvejis mano artimų žmonių rate.
Pirmoji skaudi patirtis buvo labai artimų man žmonių tėvo savižudybė, kuri sukrėtė ne tik jų, bet ir mano šeimą. Tai, kaip jie išgyveno šią staigią netektį, buvo sunku stebėti be ašarų. Nebuvo įmanoma surasti jokių paguodos žodžių, kai beveik mano metų tėvo netekęs žmogus, su ašaromis akyse sako, jog pyksta už tokį savanaudišką tėvo poelgį.
Turint galvoje, kad dirbantis žmogus, neturintis žalingų įpročių ir turintis du puikius vaikus, gali pasirinkti tokį kelią, sunku suprasti, kas galėjo jį pastūmėti tokiam žingsniui. Ko nepamatė jo šeima, bendradarbiai ir draugai? Visi ėmė kaltinti save, kad kažką praleido pro pirštus, kažko nepastebėjo, tačiau taip nutiko tik tada, kai buvo jau vėlu.
Antroji patirtis buvo kur kas stipresnė emociniu atžvilgiu. Iš gyvenimo pasitraukė metais už mane jaunesnis geras mano mokyklos laikų draugas. Negaliu apsakyti, kokie jausmai užplūdo širdį, kai tokią baisią žinią gavau trumpąja žinute. Ilgai nedvejojusi susiruošiau į šermenis ir dar pačią pirmą jų dieną ryte atvykau atsisveikinti su draugu.
Pamačius mirusio draugo mamą, širdį suspaudė dar labiau. Ji puolė manęs klausinėti: kas nutiko? Kodėl taip nutiko? Gal tu kažką žinai? Moteris iš skausmo paklaikusiomis akimis sekė mano veidą, tarsi jame ji galėtų rasti atsakymą, kodėl jos mylimas sūnus pasirinko mirtį vietoj gyvenimo.
Aš tiesiog stovėjau be žado, nes suvokiau, kad gal prieš metus kalbėjausi su juo. Tuomet jis degdamasis cigaretę pasakė man, kad neįsivaizduojąs, kas jo laukia gyvenime. Studijos jam sekėsi sunkiai, dažnai vartodavo alkoholį, dažnai būdavo apsuptas tokių pat pomėgių turinčių žmonių. Kodėl tada nesusigriebiau, jog jis siunčia tam tikrus signalus, kad jam darosi per sunku?..
Iki šiol neišdrįstu nueiti prie jo kapo, ir nors praėjo metai, tačiau akimirkų, kai prisimenu jį ir vis bandau suprasti, kaip nepastebėjau pagalbos šauksmo, niekaip nemažėja...
Nelaukit, kol bus per vėlu ir dėl nepastebėtos detalės imsit kaltinti save visą likusį gyvenimą. Nebijokite kalbėtis su artimaisiais ir draugais, nes kartais trumpas, bet nuoširdus pokalbis gali pakeisti to žmogaus gyvenimą...
***
Lrytas.lt remia „Jaunimo linijos“ iniciatyvą „Tyla žudo“ ir kviečia sumažinti tylą: paaukoti, savanoriauti „Jaunimo linijoje“ ar sužinoti daugiau apie pagalbą sau ir artimiesiems svetainėje sumazinktyla.lt.
Lrytas.lt kviečia pasidalyti savo asmeninių išgyvenimų istorija, nuomone ir patarimais sunkumų turintiems žmonėms.
* Jeigu jus slegia niūrios mintys ir nedrįstate apie tai pasikalbėti, parašykite mums. Kartais apie savo jausmus ir širdį slegiančius nutikimus lengviau parašyti, nei papasakoti. Užrašius savo mintis, jos dažnai pasidaro aiškesnės. Rašymas padeda išlieti susikaupusius jausmus ir pamatyti situaciją naujai.
* O gal tamsiausia – jau jūsų praeityje? Pasidalykite, kas jums padėjo pamatyti šviesą tamsaus tunelio gale, suteikė vilties ir jėgų gyventi.
* Psichologai išskiria ir kitą jautrią grupę – nusižudžiusių žmonių artimuosius, kamuojamus skausmo ir nežinios. Galbūt jūs – vienas jų? Pasidalykite, kaip išgyvenote tokią artimo žmogaus netektį. Ką galite patarti kitiems to paties likimo žmonėms?
Jei vienaip ar kitaip susidūrėte su savižudybe, pasidalykite savo patirtimi ir patarimais adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkelkite čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
