Tačiau tas keistas baimės jausmas, kad aš būdama „tokia protinga“ ir „sumani“ mergina pasirinkau nieko vertas teisės studijas, mane visada persekiojo. Ta visuomenės dogma, kad teisininkų per daug, ir visi sėdės be darbo, mane žudė iš vidaus. Suvokiau – negaliu sau leisti to, kad pabaigusi mokslus, sėdėsiu be savo svajonių darbo. Man tada geriau išvis neegzistuoti. Nors ne, tai galbūt pats paskutinis motyvas, kodėl man į galvą ateina niūrios gyvenimo pabaigos mintys.
Vienatvė. Šis jausmas man kaip brolis. Ir kalbu apie tikrą vienatvę, kai šalia nėra mylimo žmogaus, kuris tave myli, apkabina, bučiuoja. Niekada neturėjau rimto vaikino, viskas būdavo laikina, ir tie santykiai būdavo tokie paviršutiniški. Ir dabar – santykių fronte nieko naujo.
Visiški juodi audros debesys. Tai – mano akys. Sunku neverkti, laikyti ašaras, kai negali verkti, nes esi traukinyje, ir tau nubėgs tušas. Kokia banalybė?
Ir dar antsvoris, dešimt kilogramų. Niekaip nesusidoroju. Dantų akmenys. Nesu patenkinta savo išvaizda, jaučiuosi stora kiaule, visada nervinuosi, nes reikia ilgai galvoti, ką apsirengti, kad man tikrų ir patiktų. Nervai, isterija, suversta spinta, ir ta pati suknelė jau trečia diena...
Aš turiu minčių savo gražiai gyvenimo pabaigai. Ir koks skirtumas, dėl ko nusižudysiu? Visi žmonės yra egoistai, galvoja tik apie save. Kodėl aš turiu gyventi, jeigu man sunku? Man juk niekas nepadeda.
***
Inga Šulcienė, psichologė:
„Jūsų laiške daug liūdesio, nusivylimo, skausmo. Ateitį įsivaizduojate taip pat labai niūriai, nors ir pasirinkote mėgstamas studijas, kurios jums, kaip suprantu, gerai sekasi. Visuomenėje tikrai labai daug paplitusių stereotipų dėl „tinkamų“ profesijų. Tačiau manau, kad kur kas svarbiau rinktis tais, kas jums patinka, kur jaučiatės galinti save realizuoti ir mėginti atrasti savo nišą.
Esate sau labai kritiška, nepasitikite savimi ir tikriausiai atrodo, kad taip bus visada. Tuomet kyla mintys – ar verta gyventi.
Gyvenime būna įvairiausių periodų. Deja, nėra taip, kad visada jaučiamės laimingi ir mylimi. Tačiau tai nereiškia, kad tai tęsis visada, tik tais kritiniais momentais sunku įsivaizduoti, kad gali būti kitaip. Tikriausiai jaučiatės pavargusi, nusivylusi savimi, o liūdesys ir beprasmybės jausmai tampa nuolatiniai jūsų kasdienybės palydovai.
Manau, šiuo sunkiu gyvenimo periodu neturėtumėt būti su savo skausmu viena. Nes jūs tarsi jaučiatės atsidūrusi aklavietėje, kur nėra išeities, o jūsų tokia savijauta jau tęsiasi kuris laikas. Labai svarbu, kad nelauktumėte ir kaip galima greičiau kreiptumėtės pagalbos į psichologą. Tai galimybė padėti sau labiau susivokiant savyje, labiau save priimant, pažvelgiant į savo situaciją kiek kitomis akimis.
Neretai gali būti labai nedrąsu kreiptis į psichologą ir pasidalinti savo išgyvenimais. Tai labai suprantama. Taip jaučiasi daugelis žmonių, kurie ryžtasi kreiptis pagalbos. Tačiau labai svarbu sunkiais gyvenimo momentais nesivadovauti visuomenėje gana populiariomis nuostatomis, kad reikia pačiam spręsti savo problemas, būti stipriam. Tai – netiesa, labai svarbu pripažinti, kad vienam kartais pers sunku ir reikia pagalbos ir tai yra žmogaus stiprybės, o ne silpnumo požymis.
Lrytas.lt remia „Jaunimo linijos“ iniciatyvą „Tyla žudo“ ir kviečia sumažinti tylą: paaukoti, savanoriauti „Jaunimo linijoje“ ar sužinoti daugiau apie pagalbą sau ir artimiesiems svetainėje sumazinktyla.lt.
Lrytas.lt kviečia pasidalyti savo asmeninių išgyvenimų istorija, nuomone ir patarimais sunkumų turintiems žmonėms.
* Jeigu jus slegia niūrios mintys ir nedrįstate apie tai pasikalbėti, parašykite mums. Kartais apie savo jausmus ir širdį slegiančius nutikimus lengviau parašyti, nei papasakoti. Užrašius savo mintis, jos dažnai pasidaro aiškesnės. Rašymas padeda išlieti susikaupusius jausmus ir pamatyti situaciją naujai.
* O gal tamsiausia – jau jūsų praeityje? Pasidalykite, kas jums padėjo pamatyti šviesą tamsaus tunelio gale, suteikė vilties ir jėgų gyventi.
* Psichologai išskiria ir kitą jautrią grupę – nusižudžiusių žmonių artimuosius, kamuojamus skausmo ir nežinios. Galbūt jūs – vienas jų? Pasidalykite, kaip išgyvenote tokią artimo žmogaus netektį. Ką galite patarti kitiems to paties likimo žmonėms?
Jei vienaip ar kitaip susidūrėte su savižudybe, pasidalykite savo patirtimi ir patarimais adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkelkite čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
