Jei būtų įvykęs šturmas, tikimybė nukentėti arba žūti buvo tuo didesnė, kuo žmonės buvo arčiau vartų. Todėl juos buvo galima suskirstyti į stebėtojus ir kovotojus. Artėjant prie vartų nerimas ir baimė dėl gyvybės augo kiekviename žingsnyje. Mane sužavėjo prieigą prie vartų saugoję žmonės. Kai kurie buvo net prisirakinę, o paklausti, ar nebijo, kad nušaus ar koks tankas suvažinės (sovietų šturmo laukėme kiekvieną akimirką), tik nusijuokė, ir sakė, kad mirti nebijo.
Pagal išvaizdą ir kalbą, manau, didžioji jų dalis buvo iš kitų miestų ar kaimų, o amžius jų buvo įvairus: nuo jaunų iki senių. Manau, tai esminė detalė, nes tai rodė, kad kovos už nepriklausomybę sąjūdis ėjo iš pačių žmonių per amžius iš protėvių paveldėtos pasaulėžiūros, kurioje moralinės vertybės yra svarbiausios, o materialinė gerovė – tik kaip priedėlis.
Augau aplinkoje, iš kurios yra kilęs ne vienas dabar gerai žinomas verslininkas bei politikas. Liūdna tai, kad tą naktį ir vėliau (jaunuolius tiesiog gatvėje gaudė ir prievarta siuntė į sovietų armiją), nė vieno iš jų nei aikštėje, nei panašiose vietose nebuvo.
Pabaigai noriu pasidalinti pasididžiavimu ir pagarba profesoriumi Vytautu Landsbergiu. (stebino ir linksmino jo laikas nuo laiko pasakomas koks nors juokelis ar nuotaikingas pasisakymas). Buvo svarbu kritine akimirka turėti lyderį, sugebantį aiškiai reikšti mintis, nedviprasmiškai paaiškinti, kas vyksta, ką daryti ir kuriuo buvo galima pasitikėti.
Akivaizdu, kad mes dar nesame visiški savo valstybės šeimininkai, jei tokie lyderiai yra politinėje „tremtyje“, o kai kurie aukšti politikai akivaizdžiai savo veiksmus be jokios baimės derina su Maskva. Tačiau džiugu, kad užaugo nauja karta, aktyvi tiek poliniame, tiek visuomeniniame gyvenime, kuriai teks nelengva užduotis užbaigti tai, kas buvo pradėta Sausio 13-osios naktį.
Pasidalinkite ir jūs savo pasakojimu apie tai, kur tomis sausio dienomis kovojote, palaikėte Lietuvos laisvę. Ką tuomet išgyvenote? Ko niekuomet negalėsite pamiršti?
Galbūt Lietuvos valstybei kritinės akimirkos sutapo su jums asmeniškai svarbiais gyvenimo įvykiais? Norime apie tai išgirsti.
Laukiame ne tik jūsų pasakojimų, bet ir nuotraukų, vaizdo ar garso įrašų. Juos iki sausio 14 d. siųskite adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkelkite čia. Jūsų prisiminimus ir vaizdus publikuosime portale lrytas.lt
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
