Vieno mitingo, kuris tąkart vyko prie Mažvydo bibliotekos ir parlamento, tikslios datos neprisimenu. Kaip ir visuomet, susirinko tūkstančiai žmonių. Deja, jų siekiai buvo priešingi. Jedinstvininkai kovojo už Lietuvą TSRS sudėtyje ar bent už Vilniaus krašto autonomiją. Tuo tarpu kitų siekis buvo Nepriklausomybė. Skiriamoji riba tarp šių dviejų emocingai nusiteikusių žmonių jūrų buvo labai neryški, todėl ore skardėjo prieštaringų šūkių kakofonija.
Plazdėjo ne tiktai lietuvių trispalvės, bet ir buvusios imperijos spalvos. Staiga iš jedinstvininkų minios išniro jaunuolis. Jo veidas buvo kruvinas (o gal ištepliotas raudonais dažais?). Atsisukęs į mūsų pusę jis emocingai mojavo rankomis, kviesdamas jį apginti neva nuo jedinstvininkų smurto. Mes ėmėmė skanduoti: „Provokacija!, provokacija!“. Nepaisant to, jaunuolis, laužydamas medžio šakas, užsiropštė ant liepaitės ir vis šūkavo ir mojo kviesdamas jį „apginti“. Laimei, niekas nesiruošė to daryti, todėl kurį laiką ten patupėjęs, šis nusliuogė nuo medžio ir dingo. Provokacija nepavyko.
Kita data, kurios neužmiršiu niekada, buvo Sausio 13-osios naktis. Žmonių, kurie su vėliavomis suvažiavo iš visos Lietuvos, jūra prie parlamento rūmų. Baisi nerimo naktis. Puls ar neišdrįs? Prieš aušrą beginklių gynėjų prisirinko dar daugiau. Pasijutau suspaustas iš visų pusių. Tarytum silkė statinėje. Sklido neramūs gandai apie tankų judėjimą miesto gatvėmis. Visi su nerimu, nežinioje, kiekvieną minutę laukėme kažko baisaus.
Negaliu teigti, jog nebuvo baimės. Manau, jog kiekvienam žmogui būdinga mirties baimė. Tačiau šiuo atveju tą baimę užgožė, nugalėjo kitas jausmas – laisvės troškimas ir tvirtas pasiryžimas nesitraukti iš aikštės... Troškimas žūtbūt stovėti, nepaisant kas beatsitiktų.
Daug vandens per tuos 23 metus nutekėjo. Išaugo nauja karta, kuri apie dainuojančią revoliuciją ir tuos, kurie žuvo, buvo sužaloti ar buvo pasirengę aukotis dėl Tėvynės laisvės, žino tik iš tėvų pasakojimų. Mūsų gyvenimas neatpažįstamai pasikeitė. Nebeliko „geležinės uždangos“. Galim keliauti kur tik norim. Gatves ir greitkelius užtvindė automobiliai, o milžiniškas parduotuves - prekių gausa. Žmonėms dabar reikia patiems galvoti, kaip jiems gyventi.
Tačiau ar visi mūsų lūkesčiai pasiteisino? Tikriausiai, ne. Matyt, nepakanka laisvę iškovoti. Reikia mokėti ja naudotis. Dažniausiai būna taip, jog laisvę iškovoja vieni, o ja pasinaudoja kiti, gudresni ir apsukresni. Ir nebūtinai tie, kurie sugeba valstybę valdyti. Rusų kalboje yra labai taiklus žodis „bezdarnostj“. Turiu omenyje ne rūpinimąsi savo kišene ar politinės partijos reikalais, o kompetenciją, valstybės valdymą.
Nors mūsų Tėvynėje kol kas dar nebuvo stiprių žemės drebėjimų, tačiau didžiulės fermos bei gamyklos ėmė ir sugriuvo. Neteko mums patirti ir tornadų, o žemelė staiga pradėjo skraidyti iš vieno rajono į kitą. Ypač dažnai ji skraidė didžiųjų miestų link. Matyt, ten žemės trauka buvo labai padidėjusi.
Gyvenime žmogus visuomet turi kelias alternatyvas. Kartais aš pagalvoju: kas lengviau – būti tikru savo valstybės piliečiu, nesitaikstyti su neteisybe, ar imti ir išvažiuoti ten, kur baltesnė duona. Ten, kur jau sukurta normali demokratinė valstybė? Tą patį klausimą galima buvo pateikti ir tiems, kurie tada kovojo už Lietuvos laisvę. Kur kas lengviau ir paprasčiau buvo prisitaikyti prie esamos santvarkos, jai nuolankiai paklusti ir ramiai dirbti, nei rizikuoti ir kovoti už nepriklausomybę, nežinant ar pavyks ją iškovoti.
Nebūkime naivūs. Ne visi Lietuvos žmonės ir tada dalyvavo kovoje už laisvę. Dalyvavo patys aktyviausi, idealistai, kuriems laisvė svarbiau nei prikimštas skrandis. Kiekvieno žmogaus skirtinga vertybių skalė.
Pasidalinkite ir jūs savo pasakojimu apie tai, kur tomis sausio dienomis kovojote, palaikėte Lietuvos laisvę. Ką tuomet išgyvenote? Ko niekuomet negalėsite pamiršti?
Galbūt Lietuvos valstybei kritinės akimirkos sutapo su jums asmeniškai svarbiais gyvenimo įvykiais? Norime apie tai išgirsti.
Laukiame ne tik jūsų pasakojimų, bet ir nuotraukų, vaizdo ar garso įrašų. Juos iki sausio 14 d. siųskite adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkelkite čia. Jūsų prisiminimus ir vaizdus publikuosime portale lrytas.lt
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
