Baisu buvo stovėti prie Seimo. Ir kai tik paskelbė atsitraukti toliau nuo pastato - nuėjom į Mažvydo biblioteką. Buvo taip liūdna, kabino nuovargis, šaltis, baimė, pyktis - jau dėliojau mintyse laišką giminaičiams į Vokietiją, kur visi buvo apžavėti Michailo Gorbačiovo perestroikos.
Mažvydo bibliotekoje buvo daug žmonių. Bet tylu. Galvojam - reikia nors truputį atsigulti. Grindys nešvarios - tiesiam paltus - kuria puse, galvojam, ar tamsia gerąja, ar šviesia blogąja. Prigulėm, pagulėjom, atsikėlėm. Tai jau buvo ankstus rytas ir buvo skelbiami žuvusiųjų prie televizijos bokšto skaičiai.
Važiuojam troleibusu namo. Ašaros rieda. Namuose sėdėjom ant laiptelių viduje - ir tylėjom. Atėjo kaimynas - jaunas vyras. Veidas buvo baltas, kaip ir jo vilnonis megztinis. Sako - traukiau žmones iš po tanko prie bokšto. Tylėjom tada trise.
Praėjo metų metai, o prisimenu viską - nuotaiką, kvapus, garsus. Ir tą drebulį nuo tikros baimės, kad gali būti sušaudytas.
Pasidalinkite ir jūs savo pasakojimu apie tai, kur tomis sausio dienomis kovojote, palaikėte Lietuvos laisvę. Ką tuomet išgyvenote? Ko niekuomet negalėsite pamiršti?
Galbūt Lietuvos valstybei kritinės akimirkos sutapo su jums asmeniškai svarbiais gyvenimo įvykiais? Norime apie tai išgirsti.
Laukiame ne tik jūsų pasakojimų, bet ir nuotraukų, vaizdo ar garso įrašų. Juos iki sausio 14 d. siųskite adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkelkite čia. Jūsų prisiminimus ir vaizdus publikuosime portale lrytas.lt
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
