Klausimas: kodėl draugavau toliau ir nesikreipiau į policiją? Tam buvo dvi priežastys.
Pirmoji priežastis. Tėvai augino labai griežtai, netgi puritoniškai. Na, kaip sakytų garbūs psichologai – laiko tėvai vaiką po stalu 10 metų uždengę paklode, neva kad apsaugotų nuo išorinio pasaulio negandų, o paskui paklodę nuvožia ir tikisi, kad vaikas bus sąmoningas ir intelektualus. Vaikinų dėmesio nesusilaukiau, todėl maniau, kad tas „vienintelis“ yra man Dievo išrinktasis.
Antra priežastis. Po muštynių mano Algimantas grįždavo su dovanomis ir gražiais atsiprašymo žodžiais: „Tu mano vienintelė, tu be manęs prapulsi, tavęs niekas neims į žmonas, aš tave saugosiu ir globosiu“. Ir be abejonės, puldavo į kojas atsiprašyti už savo elgesį.
Po 9 mėnesių draugystės ištekėjau, tikėdamasi, kad laikui bėgant, mano vyras aprims ir nebekels rankos. Nieko panašaus. Tuoktuvės buvo iš reikalo, nes pastojau. Išgirdau priekaištus, kad priverčiau jį mane vesti. Kad tai ne jo vaikas, o kažin kieno (kaimyno, gatvės girtuoklio, sesers draugo, jo tėvo, kuriam tuo metu buvo 74 metai ir netgi vaikas nuo mano pačios tėvo).
Kad atsikratytų nepageidaujamos santuokos, visais būdais stengėsi išmušti vaisių, t.y., spardė, daužė, stumdė. Netgi žiemos metu vienmarškinę išvarydavo iš namų. Algimanto nelaimei - mano dukrytė buvo stipri ir norėjo ateiti į šį pasaulį. Nors 8 mėnesio nėštume buvau sumušta tiek, kad vaikelis nejudėjo 3 dienas, tuomet maniau, kad mažylė mirė. Bet ji išgyveno ir gimė dikta, sveika, rubuilė mergytė.
Gimus dukrytei, vyro smurtas nesibaigė. Tuo metu atsirado jau du smurto objektai: aš ir mano mažylė. Begalinis noras atsikratyti naštos (santuokos ir nekenčiamos žmonos), leido smurtui pasireikšti įvairiais būdais: užrakinimas kambaryje 12 valandų (kai pats išeidavo į darbą), į kambarį įnešdavo kibirą (higieniniams reikalams), duonos, vandens ir pieno mažylei. Laukdavome abi: aš - vyro, mažylė - tėčio, tikėdamos, kad jo nesupykdysime ir jis bus geras.
Tačiau, kad ir kaip stengdavausi, mano elgesys jam niekada neįtikdavo. Mano mažylė taip pat, todėl dviejų savaičių amžiaus ji buvo sumušta kumščiu į galvą savo pačios tėvo. Kai dukrytei buvo 9 mėnesiai, tėvas ją iškišo pro 9 aukšto langą bei laikė už kojyčių. Tuomet atsiklaupusi verkdavau, klykdavau ir maldaudavau palikti mažylę ramybėje. Palikdavo, bet tokiais posakiais: „atsiimsi tu“, „gausi atkentėti tu“. Ir kentėjau. Spardė, daužė, kumščiavo. Kitais kartais sumušdavo tiek, kad negalėdavau atsikelti iš lovos bei pamaitinti klykiančio kūdikio. Tuo tarpo mūsų „mylimas“ tėtušis išeidavo į darbą.
Dažnais atvejais tėtušis vaiką pasiimdavo ir manęs neprileisdavo prie dukrytės, užrakindavo kambaryje arba užsirakindavo pats.
O kiek pažeminimų.... Kas kartą, man grįžus iš parduotuvės ar pasivaikščiojimo turėdavau pasiaiškinti – kur buvau, ką dariau, su kuo susitikau, ar spėjau „pasidulkinti“, ar spėjau „pačiulpti“ ir pan. Ir linksmiausioji dalis prasidėdavo, kai reikėdavo išsirengti nuogai ir leisti save apžiūrėti, ar ant kūno nėra palikta „nusikalstamos“ veiklos įkalčių. Tuomet melsdavausi, kad nerastų nereikalingo pūkelio, siūlo, plunksnos, persisukusios liemenėlės juostelės... Deja, prisikabinti rasdavo visada prie ko... Tada vėl tas pats scenarijus.
Smurtas nesiliovė visus ketverius metus (tiek gyvenau santuokoje). Paskutiniais mėnesiais miegodavau pasikišusi peilį po pagalve arba pasislėpusi po lova, nes žinojau, kad vieną kartą jis mane užmuš.
Vėlgi klausimas: kodėl gyvenau kartu? Skyriausi bet 4 kartus, bet vis atsiimdavau prašymus atgal, nes grįždavo su dovanomis atgal ir prisiekinėdavo beribe meile ir savo atgaila. Kreipiausi ir į policiją. Ir...? Policija pasišaipė: „Tai ką -dabar į kalėjimą sodinsi?“ Vaikų teisių gynėjai? Jie tik popierius kiloja... Atvirai sakant, nesuprantu, už ką jie gauna atlygį? Ir kokios jų pareigos?
5-ąjį pareiškimą skyryboms nešiau labai ryžtingai, nusiteikusi neapsigauti menkavertėmis dovanomis. Mintis, kad mano dukrytė augs ne smurto aplinkoje, mane skraidino it ant sparnų. Teismas dėl santuokos nutraukimo įvyko sklandžiai, nepaisant įžeidinėjimo teismo salėje, šmeižimo ir išgalvoto melo.
Po ištuokos mūsų tėtušis išsinešė viską, netgi paskutinį makaronų pakelį. Paliko be lito ir be maisto. Palinkėjo: „Atšliaušite abi ant kelių ir prašysite, kad priimčiau“. Tuo metu mano dukrytei buvo 4 metukai.
Išsituokus, buvęs vyras persekiojo ilgus metus. Keičiau gyvenamąsias vietas, bet surasdavo. Persekiodavo dukrą, ją gąsdindavo, jai grasindavo... Bet man tai buvo nė motais. Aš buvau laiminga gyvendama ramybėje, kad ir skurde.
Nepraeina nė diena, kad aš nesigailėčiau, jog mano šeima iširo, bet nesigailiu nė akimirkos, kad pabėgau nuo pabaisos.
Tiesa, mano dukrytei dabar jau 18 metų, tačiau smurto pasekmės yra. Dėl smegenų sumušimo išsivystė liga. Bet mes tvarkomės ir mokomės su ja gyventi.
Šiuo metu esu laimingai antrą kartą ištekėjusi. Dabartinis sutuoktinis - priešingybė: lepina, saugo, brangina... Susilaukėme dukrytės - dar vieno šviesuliukio. Besilaukdama antros dukrytės pajutau, kas tai yra nėštumas: pilnas laukimo džiaugsmo, apipintas vyro meilės ir globos. Drąsiai galiu sakyti - dabar esu laiminga.
Pabaigai. Dabar akimirksniu atpažįstu moteris, merginas, kurios yra skriaudžiamos, prieš kurias smurtaujama. Visa širdimi norėčiau jas papurtyti, kad atsibustų iš letargo miego ir pradėtų gyventi savo gyvenimą. Kol jos leis prieš save ir savo vaikus smurtauti - tol smurtautojai gyvens.
***
Šis tekstas – socialinės kampanijos „Smurtas šeimoje: tik netylėk!“ dalis. Kviečiame savo išgyvenimais bei nuomone pasidalyti visus, kurie susidūrė su smurto šeimoje problema. Galbūt užrašyta jūsų istorija padės kitomis akimis pažvelgti į savo situaciją, ieškoti pagalbos ir ją rasti? Galbūt tai, kaip pasipriešinote smurtui, padrąsins kitus jį patiriančius žmones? O gal jūsų istorijoje save atpažins smurtautojas ir ryšis nutraukti tokį savo elgesį?
Netylėkite! Išdrįskite prabilti apie smurtą šeimoje! Jūsų istorijų iki vasario pabaigos laukiame el. paštu bendraukime@lrytas.lt. arba įkeliant čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
