Dvi Jungtinės Amerikos Valstijos legalizavo marihuanos vartojimą, daugelis kitų – vartojimą medicininiais tikslais. Toronto (Kanada) meras ragina ją dekriminalizuoti. Europos Sąjunga marihuanos reguliavimą atiduoda valstybių narių kompetencijai.
Šiandien Danija, Belgija, Čekija, Olandija ar Kipras pakankamai liberaliai žiūri į šio narkotiko vartojimą. O Lietuva, Lenkija , Austrija ir Slovėnija neskiria šios narkotinės medžiagos nuo kitų. Vokietijoje tam tikrose žemėse leidžiama turėti nedidelius jos kiekius, o Šveicarijoje priimtas įstatymo pakeitimas, dėl kurio marihuanos laikymas nebelaikomas nusikaltimu, o tik priskiriamas lengviems nusižengimams.
Ką visa tai reiškia? Gal šis narkotikas nėra pavojingas? O jo vartojimo pasekmės nėra tokios jau baisios?
„Kai prieš porą metų su jumis kalbėjomės apie marihuaną, buvau atlaidžiau nusiteikęs jos atžvilgiu. Tačiau šiandien teigiu, jog piktnaudžiavimas šia narkotine medžiaga, deja, baigiasi liūdnai.
Ilgalaikis kanapių vartojimas gerai trenkia per smegenis“, – prisipažino jau 20 metų priklausomybių ligas tiriantis psichiatras Darius Diržys.
O šiuos jo žodžius patvirtino praėjusią savaitę JAV žurnalo „The Journal of Neurscience“ paskelbta mokslininkų studija apie marihuanos poveikį jauniems žmonėms.
„Nuolat ją vartojantiesiems sutrinka emocinė pusiausvyra, mąstymas, silpnėja atmintis, dėmesio koncentracija, silpsta motyvacija. Taip pat marihuana gali išprovokuoti kai kurias psichines ligas“, – teigiama joje.
Šią žinią prieš pat Velykas išplatino ir didžiausi Amerikos žinių portalai.
„Kanapė – unikalus augalas, ji turi daug įvairų poveikių. Esant skirtingoms sąlygoms, ji gali veikti kaip stimuliatorius, raminantieji arba nestiprias haliucinacijas sukeliantis narkotikas. Chroniški vartotojai neslepia, kad nėra lengva nutraukti vartojimą, – tęsė pokalbį privačioje sostinės ligoninėje dirbantis D.Diržys. – Kai pradėjome testuoti pacientus, atvykusius su ūminėmis psichozėmis, nustebome – dauguma jų rūkė marihuaną“.
Jau kone metus klinikoje atliekamas šlapimo tyrimas (parodantis, ar asmuo vartoja marihuaną) visiems įtarimą keliantiems pacientams.
Štai ir dabar – per pastarąsias dvi savaites – atvežti trys ligoniai su haliucinacijomis. Visi kanapių rūkoriai. Vienas jaunuolis prisipažino pastaruosius du mėnesius rūkęs po 5-6 kartus per dieną.
„Liūdnas vaizdas, – neslėpė gydytojas paprašytas įvertinti jo būklę. – Kliedi, sutrikęs mastymas, neadekvatus savęs vertinimas. Graudu ir tai, kad tokios jo būsenos gali kartotis net jeigu jis daugiau ir nebevartos marihuanos.“
Tad kodėl, jo nuomone, pasaulis lengvina įstatymų naštą marihuanos platintojams? Taip tarsi ragindamas mus keisti savo santykį su šia narkotine medžiaga?
„Tas santykis išties keičiasi. Nuo draudimų turime pereiti prie supratimo – turime išmokti, kaip žalingus įpročius paversti sau naudingais.
Gerti kavą saikingai, važinėti saugiu greičiu, valgyti maistą be cholesterolio, negerti „Coca-colos“. Taip stengiamės gerinti savo gyvensenos kokybę.
Kartu su naujomis technologijomis atsiranda ir nauji įpročiai. Jau dabar kai kam kompiuteris pakeitė požiūrį į narkotikus. Tiesiog atplėšė nuo jų ir prikaustė prie ekranų“, – sakė D.Diržys. Jis pridūrė, kad marihuanos populiarumą lemia dar ir tai, kad jis yra nelegalus.
Tabaką rūko dar daugiau žmonių, bet niekam tas nerūpi, nes už tai nebaudžiama.
Paaugliai tarsi nebyliai protestuoja: „Man nerūpi, kad tai neteisėta – štai parūkiau ir nieko man neatsitiko. Be to, kai jaunas žmogus padaugina alkoholio – jis iškart apsinuodija, patenka į toksikologijos skyrių, o kanapių perdozuoti sudėtinga.
„Kanapės nuodija lėtai, bet užtikrintai“, – įspėjo gydytojas. Jis prisipažino dažnai svarstantis, ar galima lyginti svaiginimosi būdus – neva vienas mažiau kenksmingesnis sveikatai nei kitas.
Svaigintis žmogus pradeda dar ankstyvoje vaikystėje ilgai kaip vilkelis sukdamasis aplink save ir vėliau griūdamas ant žemės. Vėliau šis įprotis tobulėja pasitelkiant vis naujas legalias ir nelegalias medžiagas. Ir nė vienas šių būdų nėra iki galo saugus – nei medicinine, nei socialine prasme. Kanapės – jokia išimtis.
Ar jos gali išprovokuoti pavojingesnių narkotikų vartojimą? Gali.
„Kanapes žmonės įsigyja nelegaliai, tad jiems tenka bendrauti su žmonėmis, kurie gali gauti ir kitų narkotikų. Todėl yra daugiau šansų, kad pirkėjams gali kilti noras išbandyti kitų narkotikų, juk kanapė jiems neatrodo žalinga.
Narkotikų problemos esmė – ne priklausomybė nuo jų, o vartotojo gyvenimo būdas. Pakeitus jį, galima atsikratyti bet kurio įpročio.
Nė vienoje reabilitacijos įstaigoje nesiekiama žmones atpratinti nuo narkotikų vartojimo, ten jie mokomi keisti savo gyvenimo scenarijų – mokomi, dirbti, rūpintis savimi, kitais“, – sakė D.Diržys.
Lrytas.lt atliktoje apklausoje net 43 proc. tėvų prisipažino bijantys dėl savo vaikų – mat neabejoja, dabar marihuanos įsigyti gali bet kuris to panorėjęs paauglys. Kaip apsaugoti nuo narkotikų ypač pavojingo amžiaus vaikus?
Pirmiausia patys tėvai turi pasidomėti, kas tai per narkotikas, ir kokias sveikatos bei socialines problemas jis gali sukelti jų vaikams. Paauglys taip pat turi žinoti, kas gresia nusižengus įstatymui.
Paauglius tėvai privalo ypač atidžiai saugoti. Tai labai pavojingas brendimo laikotarpis, kuomet jie yra ypač jautrūs ir pažeidžiami. Todėl svarbu vaikams sakyti tiesą. Daugelis tėvų kalbėdami apie narkotikus atžalas gąsdina, tai daro gera norėdami, bet tai melas.
„Esame apsupti narkotikų, – ramiai dėstė psichiatras. – Tik vieni jų labiau pastebimi už kitus – kava, alus, vynas, degtinė, kokaino šniūkštis, cigaretės su marihuana, migdomosios tabletės.
Vienas garsiausių žalingų įpročių tyrėjų britas Michaelas Gossopas vienoje savo knygų rašo, kad greičiausiai kiekviena narkotikų sukelta būklė turi savo analogą sąmonės būsenoje, pasiektoje be narkotikų.
Šiandien aš tuo neabejoju.“
***
Šis tekstas – socialinės kampanijos „Veža? Išlipk ir išlik!“ dalis, raginanti garsiau kalbėti apie naujas psichiką veikiančių medžiagų grėsmes ir priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. Jeigu ir jums teko patirti priklausomybės nuo narkotinių medžiagų košmarą, kviečiame pasidalyti savo istorija. Kaip atsidūrėte narkotikų gniaužtuose? Ką patyrėte? Ko savo gyvenime netekote? Kaip su savo priklausomybe kovojote ar vis dar tebekovojate? Taip pat kviečiame atsiliepti priklausomų žmonių artimuosius, pasidalyti savo patirtimi ir patarimais kitiems panašaus likimo žmonėms.
Laiškų – anoniminių ar savo tikruoju vardu – laukiame el.paštu bendraukime@lrytas.lt arba įkeliant čia. Norite apie savo patirtį papasakoti telefonu – skambinkite +370 52743676.
Kampanijos partneris – priklausomybių reabilitacijos centras „Meikštų dvaras“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
