Buvo visko. Sužinojau, kad jis smaginasi vartodamas lengvus narkotikus. Pasitarusi su draugais pasakiau jo giminėms, bet, deja, tai nepadėjo. Jis klimpo į tą liūną ir toliau. Dar ilgai buvau su juo, bet vieną dieną mes išsiskyrėme.
Jokių žinių neturėjau apie jį maždaug dvejus metus. Po to jis vėl pasirodė mano gyvenime. Aš jo tiesiog išsigandau. Nusprendžiau, kad turiu jam padėti. Ir vėl mes kartu. Aš – normali, jauna mergina, o jis – baisus narkomanas.
Radau darbą, beveik visą laiką būdavau su juo. Maldavau, kad liautųsi ir gydytųsi. Jis vis žadėjo, vieną kartą pats bandė mesti narkotikus, bet, deja.
Atiduodavau jam visą savo atlyginimą, sakydavo, kad perka vaistų, aš juo tikėjau. Kartais ir apvogdavo, bet aš kažkodėl nepykau.
Tikėjau, kad išauš diena, kai jis pradės gyventi švariai. Laikui bėgant viltis vis blėso, seko mano jėgos ir aš tiesiog pasitraukiau. Vėl nemačiau jo dvejus metus, po dvejų metų – vėl išvydau. Iš toli. Jis buvo apsvaigęs, vos paėjo. Nepriėjau prie jo. Sunku buvo matyti žmogų, su kuriuo tiek laiko praleidau kartu, tiek įdėjau pastangų, o jis toliau degraduoja.
Praėjo dar dveji metai, tvarkiau mieste reikalus. Ir staiga iš minios žmonių išnyra ir prie manęs prieina aukštas, gražus vaikinas ir pasisveikina. Ilgai nesupratau, kas jis toks. O kai suvokiau, be galo pasimečiau.
Pokalbis truko vos akimirką, tepasakė, kad viskas gerai. Jis buvo blaivus. Nepasikeitėme jokiais kontaktais. Man buvo lengvas šokas. Kai atsigavau, jo šalia jau nebuvo.
Gyvenau savo gyvenimą toliau. Kasdien apie jį vis pagalvodama. Ir praėjus dar pusmečiui jis mane susirado internete. Tada apsikeitėme telefonų numeriais ir pradėjome bendrauti. Jis blaivus jau antri metais, vaikšto į bažnyčią, tiki Dievą. Jis eina dorovės keliu, padeda kitiems priklausomybę turintiems žmonėms. Jis laimingas, dėl to laiminga ir aš.
***
Šis tekstas – socialinės kampanijos „Veža? Išlipk ir išlik!“ dalis, raginanti garsiau kalbėti apie naujas psichiką veikiančių medžiagų grėsmes ir priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. Jeigu ir jums teko patirti priklausomybės nuo narkotinių medžiagų košmarą, kviečiame pasidalyti savo istorija. Kaip atsidūrėte narkotikų gniaužtuose? Ką patyrėte? Ko savo gyvenime netekote? Kaip su savo priklausomybe kovojote ar vis dar tebekovojate? Taip pat kviečiame atsiliepti priklausomų žmonių artimuosius, pasidalyti savo patirtimi ir patarimais kitiems panašaus likimo žmonėms.
Laiškų – anoniminių ar savo tikruoju vardu – laukiame el.paštu bendraukime@lrytas.lt arba įkeliant čia. Norite apie savo patirtį papasakoti telefonu – skambinkite +370 5 274 3676.
Kampanijos partneris – priklausomybių reabilitacijos centras Meikštų dvaras.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
