Birutė Vėsaitė, šlapiu skuduru „užvažiuodama“ ant pilietiško jaunimo, užduoda klausimą – kodėl nelaimėjo rinkimų. Pabandysiu paaiškinti: ne tik jūsų komunikacija buvo bloga, bet jūsų politiniai lyderiai tiesiog paprasčiausiai nesugeba mūsų įtikinti, jog jums mes rūpime, nesugebate mūsų įkvėpti, motyvuoti. Neatrodo, jog jūs esate suinteresuoti ne tik jaunų žmonių sėkme, bet jūs patys netikite Lietuva.
Džiugu, kad viešai, atviru laišku, bet kurio kokybišką išsilavinimą turinčio žmogaus pasitikėjimą praradusi socialdemokratų politikė bando aiškintis ir analizuoti socialdemokratų pralaimėjimo priežastis, tačiau vis dėlto ji ir vėl pralaimi – pagrindinė kairiųjų fiasko priežastis nėra prasta rinkiminė kampanija.
Ne viešieji ryšiai laimėjo rinkimus, o pasikeitęs vis racionalesnių, pilietiškesnių rinkėjų požiūris į politiką, šalies valdymą ir valstybės ateitį. Atsakyme į Zigmanto Balčyčio laišką jau minėjau, kad politika tapo artima jaunimui. B.Vėsaitė žada įvertinti klaidas ir jas spręsti, tačiau tam, kad jas išspręstumėte, visu pirma turėtumėte teisingai jas įsivardinti.
Ne tik socialdemokratams, bet ir jų elektoratui jaunimo nereikia
Teigiama, jog socialdemokratams rūpi jaunimas, jog partija atsakingai formuoja rinkiminius kandidatų sąrašus, tačiau vienintelis stiprus socialdemokratų jaunosios kartos politikas – Juras Požėla – buvo reitinguotas vos šeštu numeriu, o po rinkimų pirmumo balsų dėka buvo išstumtas net iš dešimtuko. Siūlyčiau ateityje socialdemokratų politikams susilaikyti nuo visiškai nepagrįstų teiginių, kaip jiems jaunimas rūpi – nerūpi. Net trys iš šešių pirmųjų TS-LKD kandidatų yra jaunesni nei 33 metai, tuo tarpu socialdemokratų dešimtuke jauniausiai politikei 54 metai! Pagal amžiaus vidurkį – jūsų sąrašo dešimtuko vidurkis 60 metų, konservatorių – 48, liberalų – 45 metai.
Atvirame laiške kalbama apie tai, kaip sunku dešiniųjų partijų jaunimui daryti politinę karjerą. Nelabai suprantu, kokiais argumentais vadovaujasi laiško autorė. Jeigu „karjera“ yra vadinamas nepotizmas – kai į aukštus postus yra sustatomi lojalūs jaunieji ginklanešiai, tai – taip, atsiliekate turbūt tik nuo Darbo partijos. Priminsiu, jog B.Vėsaitė pati asmeniškai pasirūpino tuo, jog jauni ir kompetentingi žmonės būtų išmesti ar pasitrauktų iš valstybinių institucijų vadovų pareigų, nepaisant fantastiškų jų darbo rezultatų, vien dėl to, jog jie negalėjo susitaikyti su milžiniška naujosios valdžios nekompetencija.
Kiekvieną jauną žmogų, kuris nepritaria socialdemokratų pasenusiems politiniams metodams, nurašote, it „dešiniųjų klapčiuką“. Ne. Mes nesivaikome pripažinimo ar mūsų kompetencijos neatitinkančių postų, per greitos karjeros. Mes nuosekliai dirbame ir savo gerbūvį kuriame ne per pažintis, o pasitelkdami savo intelektą, išsilavinimą, motyvaciją ir inovatyvų, modernų mąstymą. Mums nereikia „sugerti“ su partijos vadukais, kad mus įsodintų į kokį nors departamentą. Mes mokomės, kaupiame patirtį, kad tokiems postams būtume verti ir turėtume pakankamai kompetencijos.
Lietuvoje nebus esminių pokyčių tol, kol valstybiniame aparate bus stengiamasi prakišinėti lojalius, nekompetentingus asmenis. Jeigu tai vadinate rūpinimusi jaunimu – ačiū, Lietuvai geriau be tokio rūpesčio.
Mes nenorime minimumo, nenorime būti išlaikomi valstybės
Vadinate savo partiečius moderniais? Tačiau valstybė per dvejus metus jūsų valdymo vis dar neturi vizijos, nuo 2010 m. demonstravusi fantastiškus augimo rodiklius, šalis po truputį stoja. Inertiškai paleistas valstybės aparatas ir Vyriausybės pasyvumas pradeda raškyti jau pernokusius vaisius, kurie tuoj nebebus valgomi.
Klausimas, kur jūs keliavote ir su kuo jūs bendravote. Teigiate, jog žmonėms reikia „darbo“. Lietuviams reikia ne „darbo“, o „gero darbo“ ir „geresnio darbo“. Lietuvoje bedarbystė balansuoja ties dešimties procentų riba, naujai besikuriantys verslai ir (tikrai ne jūsų dėka) ateinančios užsienio investiicjos kuria darbo vietas, vidutinis atlyginimas auga. „Investuok Lietuva“ šiemet pritrauks daugiau nei pusantro tūkstančio darbo vietų, 9 proc. daugiau, nei pernai. Jaunimo nedarbas nukrito iki vos 18 proc., kai tuo tarpu Pietų Europoje siekia 30-50 proc.!
Jūsų noras, jog gautume „didesnį minimumą“ žeidžia žmogaus orumą. Norite pasirodyti jaunimui patrauklūs, bet jiems žadate minimumus? Ačiū ne. Savaime suprantama, jog visus poreikius tenkinančio šeiminio gyvenimo dviejų asmenų jauna šeima nesukurs iš dviejų minimalių atlyginimų. Mes norime progresyvių užsienio įmonių, siūlančių gerai apmokamas darbo pozicijas, reikalaujančias įgūdžių, kuriuos mes įgyjame studijuodami geriausias Lietuvos universitetų specialybes ar išvažiuodami į užsienio universitetus.
Kreipiuosi į tuos asmenis, kurie gauna minimumą – nejaugi nenorėtumėte valdžios, kuri skatintų verslą mokėti didesnius atlyginimus, didinti ne minimumą, o skaičių žmonių, kurie gauna daugiau nei 1000 Lt. Būkime ambicingesni, stenkimės labiau – neleiskime, kad socialdemokratų valdžia įdiegtų mums išlaikytinio mentalitetą.
Tarkime, „Investuok Lietuva“ 2013 m. pritraukė 59 proc. visų investicinių projektų Lietuvoje, užtikrino daugiau nei 1500 naujų darbo vietų, iš kurių daugiau nei 600 regionuose. Įstaigos efektyvumo rodikliai nuolat augo, tačiau ne kas kitas, o jūs pasirūpinote, kad būtų pakeisti aukščiausios kvalifikacijos vadovai, o paaiškinimo visuomenė taip ir nesulaukė.
Mes balsuosime už tuos, kurie tiki Lietuvos sėkme
Vis dėlto, didžiausia jūsų problema yra manymas, jog pralošėte dėl prastos komunikacijos. Komunikacija yra žodžiai. Žodžiai darbo vietų nekuria ir atlyginimų nekelia. Jūs pralošėte, nes nesugebate užkrėsti jaunimo šviesios ateities vizija, jog nepritraukiate stambių užsienio kapitalo įmonių, jog nelengvinate jaunimui verslo kūrimo galimybių. Jūsų politiniai lozungai yra pasenę ne tik dėl to, jog neišmanote naujausių komunikacijos kanonų, o dėl to, jog aukščiausią kvalifikaciją turintys valstybės specialistai nenori su jumis dirbti.
Pasenęs partinis aparatas yra nepatrauklus ir negebantis pasiūlyti nieko įdomaus jaunimui – tik darbo grupes. Ne komunikacija, o jūsų nepatrauklios asmenybės yra pralaimėjimo priežastis. Jūsų partijoje yra keletas ambicingų jaunų žmonių – kol jie netaps jūsų partijos veidais, tol jūsų partijai nėra prošvaisčių miestuose.
Ir apskritai, sugebėkite pripažinti pralaimėjimą, o pralaimėjusieji – pasitraukite. Jaunimas nebalsuos už žmones, kurie nežinojo, kokioms ministerijoms vadovauja, kurie vietoj konkrečių veiksmų, kuria abejotino efektyvumo darbo grupes, kurie šlovina sovietinę praeitį, kurie niekina Sausio 13-osios atminimą, kurie neturi vizijos, nekuria ambicijos ir neužkrečia motyvacija. Mes nenorime, kad valstybė rūpintųsi mumis, mes norime valstybės, kuri sukuria galimybes mums patiems pasirūpinti savimi. Todėl mes nebalsuojame už socialdemokratus, o balsuojame už tuos, kurie suteikia viltį, jog galime būti ne išlaikytiniais, o patys prisidėti prie jos išlaikymo ir sėkmingo augimo.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
