Didelis skyrybų procentas rodo, kad vyro ir moters santykiai tapo problematiniais. Po „dainuojančios“ revoliucijos gimstamumas stipriai krito. Sakoma, kad Sovietų Sąjungoje nebuvo sekso, bet buvo didelis gimstamumas. Dabar atsirado seksas, bet dingo gimstamumas.
Tam, kad žmonės sugyventų šeimoje, jie turi ne tik vienas kitą mylėti, bet abu to norėti, o jų pasaulėžiūra neturi labai skirtis. Kai kuriems žmonėms taip ir nepavyksta surasti savo meilės, nors jie pakeičia ne vieną partnerį.
Dabar labai populiarūs vadinami greitieji pasimatymai, kuriuos organizuoja tam tikros įmonės. Jų metu vieniši žmonės turi galimybę susirasti gyvenimo draugą ar sutuoktinį. Richardas Visemanas atliko įdomų eksperimentą. Buvo organizuojami greitieji pasimatymai, kurių metu priešingos lyties atstovai galėjo pabendrauti. Po 3-8 minučių, nuskambėjus skambučiui, partneriai turėdavo pasikeisti.
Partneriai, šiuo atveju studentai, pasimatymo metu elgėsi įvairiai: vieni elgėsi natūraliai, o kitiems buvo nurodyta nepažįstamajam porininkui rodyti simpatiją – laikyti už rankų, daugiau žiūrėti į akis, pasidalyti paslaptimis ar įteikti dovanų. Pasibaigus eksperimentui, tiriamieji nurodė su kuriais žmonėmis norėtų susitikti dar kartą. Net 40 proc. jausmus vaidinusių tiriamųjų norėjo pasimatyti dar kartą. Ir tik 20 proc. tų, kurie pasimatymo metu elgėsi natūraliai, norėjo dar kartą susitikti. Tai gera žinia ieškantiems antrosios pusės ar norintiems sustiprinti tarpusavio santykius. Jei elgsitės tarsi įsimylėję, tikimybė, jog kitas žmogus jus pamėgs ir atsakys tuo pačiu, bus gerokai didesnė.
Priešingai kai kurioms Rytų šalims, pas mus šiuo metu neįprasta, kad sutuoktinį parinktų tėvai ir lieptų prieš savo valią žengti prie altoriaus. Juk širdžiai neįsakysi. Ar tikrai? Atlikti tyrimai rodo priešingą vaizdą. Pasirodo, jog partneriai, kurie tuokėsi tik todėl, kad taip liepė tėvai, ilgainiui vienas kitą įsimyli. Jų meilės kreivė, atvirkščiai nei tų, kurie tuokėsi „iš meilės“, yra linkusi kopti aukštyn, o ne žemyn.
Robertas Epsteinas iš Harvardo universiteto 8 metus stebėjo daugiau nei 100 indų, pakistaniečių ir žydų ortodoksų porų, kurių santuokos buvo suplanuotos. Poros kas tam tikrą laiką turėjo nurodyti savo jausmus ir pasitenkinimą vedybiniu gyvenimu. Nustatyta, kad iš meilės santuoką sukūrusių partnerių jausmai pradeda blėsti kartais net po 18 bendro gyvenimo mėnesių. Šis kritimas neretai būna itin staigus. Jausmų intensyvumas kai kada sumažėja net dvigubai, o senatvėje meilė tarp sutuoktinių kai kada visai išgaruoja. Belieka tik pakantumas. Tuo metu sutuoktinių iš suplanuotų santuokų meilė nuolat stiprėja. Po 5 metų ji gerokai pralenkia „tradicinių“ sutuoktinių jausmus.
Suplanuotos santuokos būna labai gerai apskaičiuotos: tėvai įvertina būsimų sutuoktinių suderinamumą, gyvenimo tikslą, šeimos ryšius, materialinį aprūpinimą. Kita vertus, partneriai tuokdamiesi prieš savo valią, gerai žino, kad neturi kito pasirinkimo. Jie turi vaidinti jausmus ir, kaip rodo tyrimai, tai pasiteisina. Iš pradžių tai tik dirbtiniai jausmai, bet po kurio laiko jie virsta tikra meile, kuri būna stipresnė nei iš pirmo žvilgsnio įsimylėjusių jaunuolių. Šie, apakinti aistros, po kurio laiko nusivilia vienas kitu, nes nesutapo charakteriai.
Aš sąmoningai praleidžiu vieną iš svarbiausių skyrybų priežasčių – alkoholizmą, nes tai jau atskira tema. Pavyzdžių galima būtų pateikti be galo daug, nes šiuo metu apie pusė susituokusių porų skiriasi.
Kaip žinia, bet kokie teiginiai, neparemti gyvenimo patirtimi, yra beverčiai. Prieš kurį laiką šiame portale buvo patalpintas mano rašinys: „Poros gyvenimą nulėmė mokykloje parašytas laiškas“. Ši asmeninė patirtis patvirtina faktą, jog meilė gali atsirasti labai nelauktai, netikėtai ir puoselėjama gyvuoti labai ilgai.
Mes daug ką planuojame: karjerą, finansus, tačiau meilės kažkodėl į šį sąrašą neįtraukiame. Užmirštame, kad meilę, tarsi gležną gėlelę, reikia nuolatos saugoti, puoselėti, nes priešingu atveju, ji gali nuvysti. Gal iš tiesų teisus psichoterapeutas Michailas Litvakas, kuris sako, jog meilė – tai aktyvus suinteresuotumas meilės objektu, jo gyvenimu ir tobulėjimu, o visa kita – tik neurotinis sutrikimas.
Daugelis nesupranta, kad du žmonės sueina tam, kad vienas kitą papildytų. Juk vyro ir moters sąjunga dažnam siejasi tik su seksu ir vaikų gimdymu. O kai kalbame apie kitus reikalus, tai čia jau kas ką geriau išmano. Todėl vieno lyderio šeimoje negali būti. Vyras yra lyderis tose srityse, kurias jis geriau išmano, o žmona – jos išmanymo sferoje.
Ir dar vienas svarbus momentas: mylėti gali tik brandūs žmonės. Žinoma, pirmiausia reikia pamilti save, gerai pažinti savo organizmą. Jeigu aš sportuoju, jeigu mokausi ir nevartoju kenksmingų preparatų, galima daryti išvadą jog aš save myliu. Juk aš tobulėju fiziškai ir dvasiškai. Pradėjęs save tobulinti žmogus greičiau atras meilę. Jis mokės mylėti, o ne būti mylimu. Kai žmogus taps vertingas, tai ir jį pamils.
Daugelis meilės prisipažinimų – „aš be tavęs negaliu“, „aš tokios gražios, kaip tu, dar nesu matęs“ – falšas. Yra meilės prisipažinimų, kurį retai girdi vyras ir moteris: „eikim per gyvenimą kartu“, „su tavim noriu dalintis džiaugsmu ir skausmu“. Jeigu aš su žmogum noriu eiti per gyvenimą, vadinasi aš tą žmogų laikau protingu, patikimu. Gyvenimas yra gyvenimas. Čia būna visko. Čia kaip susirišę virvėmis į kalnus aukštyn kopia kartu. Aš ją stumteliu aukštyn, paskui ji mane prisitraukia prie savęs. Tokia meilės samprata. Labai reikšmingas vaidmuo priklauso ir nuo sutuoktinių emocinio intelekto. Jį privalo tobulinti abu sutuoktiniai. Tik tokiu atveju pavyks išvengti nesusipratimų.
Kaip ir žmogus, taip ir meilė gali susirgti.
Viena iš ligų – savininkiškumas. Šiuo atveju siekiama užvaldyti, pasisavinti partnerį. Kuomet partneris taip galvoja, šeimoje greit kyla ginčai, skandalai ir isterijos.
Kita liga – pripažinimo troškulys. Ja susirgęs asmuo linkęs kurti haremo tipo santykius.
Kenkia santykiams ir perdėtas reiklumas. Kai kurie žmonės reikalauja iš partnerio besąlygiškos meilės. Tu privalai mane mylėti nepriklausomai nuo mano elgesio, teigia jie.
Pagal Aristotelį idealiausia yra eros – jausmingoji meilės rūšis. Ji paremta atsidavimu ir fiziniu potraukiu. Abu partneriai dalijasi jausmais ir seksu. Jie domisi vienas kito darbais, mintimis ir išgyvenimais. Tokia meilė gali gyvuoti labai ilgai.
Kiekvieno iš mūsų požiūris į meilę priklauso nuo vaikystės patyrimo, nuo tėvų tarpusavio santykių. Nemažą įtaką tam turi knygos, filmai, televizija. Idealiu atveju meilė yra siekis suartėti dvasiškai ir fiziškai. Tai – dvi meilės pusės, savotiškos sudedamosios dalys. Jos abi būtinos tam, kad sutuoktiniai galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą.
Fizinę meilės pusę – seksą, lemia vyriški ir moteriški lytiniai hormonai. Iš esmės tai – giminės pratęsimo instinktas, kuris būdingas ne tik žmogui, bet ir kitiems žinduoliams. Žmonėms seksas tarnauja ne tik giminės pratęsimui. Pirmiausia tai yra malonumas, gyvenimo džiaugsmas. Kuomet žmogus įžengia į 5-6-tą gyvenimo dešimtį, jis netenka reprodukcinės funkcijos. Moterims tai atsitinka kiek anksčiau, o vyrams vėliau. Tuomet lieka tik seksas malonumui. Priklausomai nuo žmogaus individualių savybių, sveikatos ir gyvenimo būdo, jis gali tęstis net iki jo gyvenimo pabaigos. Tenka pastebėti, kad ilgainiui seksas tik gerėja, nes partneriai ima pažinti vienas kito subtilybes. Jie vis labiau ir išmoksta patenkinti vienas kito poreikius.
Vedybos tai – loterija, kurioje ne visiems pavyksta ištraukti laimingą bilietą. Kad taip neįvyktų, mes privalome įsisąmoninti, jog nėra pasaulyje idealių žmonių. Sukūrę šeimą, nebandykime taisyti savo partnerio ydų. Tik prisitaikymas prie vienas kito ir abipusės nuolaidos duos teigiamus rezultatus – jūsų santuoka bus laiminga.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
