Pirmadienį, rugpjūčio 4 dieną, apie septintą ar pusę aštuntos valandos vakaro Vilniuje, važiuodamas Tauro kalno šlaitu, nepasirinkęs saugaus greičio, neįvertinęs aplinkybių bei nelabai pažįstamo šlaito nuolydžio, skridau per savo dviračio vairą ir nusileidau ant galvos. Po šios avarijos turiu kelias kraujosrūvas, nubrozdinimus ir esu išmokęs vertingą pamoką.
Visgi kur kas svarbiau yra tai, kad Jūs nelikote abejinga ir išreiškėte nuoširdų rūpestį, atkreipdama dėmesį į mano nelaimę. Skrydis buvo pakankamai sėkmingas, tad pagalbos neprireikė, taigi parodžiau, kad man viskas gerai. Minutėlę atsipūtęs, apsičiupinėjęs, ar viskas savo vietoje, pajudėjau iš vietos.
Ir tik tada toptelėjo, kad net nepagalvojau padėkoti!
Bandžiau Jus pasivyti, deja, turbūt pasirinkau netinkamą kryptį, tad Jūsų neberadau.
Taigi vis tiek norėčiau Jums padėkoti už tai, kad nelikote abejinga svetimo žmogaus nelaimei. Ačiū jums už tai!
Tik dėl Jūsų, nors ir kruvinas, namo parėjau maloniai nusiteikęs, džiaugdamasis, kad aplinkui yra tokių kaip Jūs, kurie sunkią minutę ištiesia pagalbos ranką.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
