Pagaliau žengtas mažas, bet logiškas žingsnis link to, kas buvo griaunama dešimtmečiais. Reforma po reformos taip sudarkė Lietuvos švietimo sistemą, kad mokiniai į mokyklą susirinkdavo tik patrinti suolų, užmegzti pažinčių, pabendrauti socialiniuose tinkluose ir patinginiauti. O baigę mokyklą visi svajojo tapti teisininkais ar kokios nors kitos labai gražiai pavadintos, šimtą metų niekam nereikalingos socialinių mokslų specialybės atstovais ir toliau slysti per gyvenimą be rūpesčių. Mokykloje buvo taip įpratinti, o malonius įpročius pakeisti – oi, kaip sunku.
Keikiama ir niekinama, senoji mokymo sistema, matyt, nebuvo tokia jau bloga, jei dabar patyliukais vėl bandoma prie jos grįžti, tegul ir prisidengus „naujų sprendimų“ kauke. Gal dabar pagaliau mokyklos pamažu vėl pradės vykdyti savo pagrindinę funkciją – ugdyti visapusiškai išsilavinusius jaunus žmones, nes iki šiol buvo orientuojamasi tik į vieną dalyką: kad šiaip taip išropoję dvylika metų net patys negabiausieji turėtų šansą įstoti į kokią nors aukštąją ir ten tinginiauti dar ketverius metus. Paskui iš taip vadinamų aukštųjų išeina tokie diplomuoti specialistai, kad nors verk.
Pamenu, kokius egzaminus laikė mano kartos žmonės – gimtoji kalba, matematika, literatūros ir vienos užsienio kalbos egzaminas. Visa kita, jei tik norėjai, galėjai laikyti pasirinktinai. Nepamenu nei tokios masinės isterijos po kiekvieno egzamino, nei tokios baimės, nei tokio skundų antplūdžio ar ašarų pakalnės.
O kur dar stojamieji, kuriuos privalėjo laikyti kiekvienas, kuriam rūpėjo aukštasis mokslas? Ir važiavome į kitus miestus, ir laikėme, ir laukėme rezultatų, ir nė vienas dėl to nenumirėme.
Manau, dabar vėl kils tokia verksmų banga, kad kaip cunamis užlies visą Lietuvą. Būsimi abiturientai pradės skųstis, kokie jie yra skriaudžiami, kaip niekas niekur neįstos ir kaip visi liks juodadarbiais.
Bet juk net plika akimi matyti, kad daugeliui tas aukštasis mokslas visiškai nereikalingas, o taip vadinami „juodadarbiai“ (kiek nepagrįstos paniekos sunkiai dirbantiems žmonėms ir, beje, uždirbantiems daugiau nei tam tikrų ugdymo įstaigų tituluoti docentai), ypač tvarkingi savos srities specialistai darbo rinkoje yra graibstyte graibstomi ir gali pasigirti visai padoriais atlyginimais.
O štai prekybos centruose ir kitose minimalų atlyginimą žarstančiuose darbovietėse už grašius aria ar į Anglijos braškynus ir sandėlius sprunka būtent aukštuosius mokslus krimtę, bet taip ir nesuradę, kur savo genialumą pritaikyti, diplomuoti absolventai.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
