Pradėkime nuo to, kad jau vos praėjus pro vartus pasidaro aišku, kad čia tikrai nereikėtų tikėtis nieko gero. Juntama netvarka, niekam neįdomūs nei lankytojai, nei, juo labiau, gyvūnai.
Pačioje „MiniZoo“ pradžioje gyvena žavios mažos voverytės. Gana smagiai jos laksto po savo narvą, kuris savo dydžiu, beje, ne ką mažesnis nei narvai liūtams, tigrams ar kitoms laukinėms katėms. Mat retas iš šių didingų gyvūnų turi daugiau vietos nei kelių žingsnių žengimui pirmyn ir atgal.
Na bet keliaukime šio centro takeliais toliau. Neilgai trukus sustojame ties narvu, kuriame dėmesį patraukia keptą vištieną lesantys paukščiukai. Nemaloniai nustembame. Tačiau pasirodo, kad paukščiukai čia tik atklydėliai, o kepta vištiena maitinasi... meška. Kyla klausimas: kažin ar dažnai gamtoje gyvenančios meškos ėda keptą vištą? Ši meškutė, matyt, nelabai didelė keptos mėsos gerbėja, todėl leido ja pasimaitinti paukščiukams. Keistas dalykas.
Tačiau meška čia ne vienintelė maitinama tuo, kas jai visiškai netinka. Jūrų kiaulytės čia taip pat „gardžiuojasi“ tuo, kas gerokai sutrumpina jų ir taip neilgą gyvenimėlį, t.y. supelijusiu batonu. Kiekvienam, auginančiam jūrų kiaulytes ar kitus panašius gyvūnėlius namie, žinoma, kad batonas, juo labiau supelijęs, yra didžiausias nuodas.
„MiniZoo“ šis faktas taip pat ne paslaptis. Lentelėje ant jūrų kiaulyčių narvo parašyta, kad pagrindinę jūrų kiaulytės maisto raciono dalį turėtų sudaryti specialus sausas ėdalas (batonas sausas, bet vargu, ar tai tikrai ir yra tas specialus ėdalas). Taip pat jas galima maitinti grūdais, daržovėmis, ratkarčiais duoti pieno produktų.
Kad supelijęs batonas, kepta višta ir kiti „gardumynai“ būtų dar „gardesni“, gyvūnai gaivinasi kažkuo, kas šiaip turėtų būti vanduo. Bet gal tai taip pat specialus gėrimas? Nes induose mačiau ne skaidrų vandenėlį, o žalią purviną skystį, prie kurio, kiek teko matyti, nepaisant tvoskiančio karščio, nepriėjo nė vienas gamtininkų centre gyvenantis gyvūnas. Turbūt nė vienas iš jų nebuvo ištroškęs.
Dar nepaminėjau paukščių, kurie turbūt jau seniai pamiršo, ką reiškią skraidyti. Nelabai yra kur. Pakankamai vietos yra tik tupėjimui. Žinoma, dar galima nukristi ant žemės. Gerai, kad grindys ne cementinės, o tai skaudus nusileidimas būtų.
Didžiojoje dalyje MiniZoo narvų, beje, cementas. Šis atributas šiaip laukinėje gamtoje gyvenantiems gyvūnams turbūt irgi labai puikiai žinomas. Kaip ir sofos ar foteliai. Bet ar nebūtų geriau ne sofas ir fotelius gyvūnų narvuose pastatyti, o pasirūpinti kiek įmanoma natūralesnės aplinkos sukūrimu? Ko gero, anaip yra tiesiog pigiau, paprasčiau. Juk čia „tik gyvūnai, ką jie supranta ir jaučia“. Svarbiausia – žmogus ir jo stora piniginė.
Grįžtame atgal prie įėjimo. Nuotaika ne pati džiaugsmingiausia. Kažkaip ir gaila, ir liūdna..
Tuo viskas būtų ir pasibaigę, jei ne cirko pasirodymą nusprendęs surengti vyriškis. Įprasta, kad į šią „gamtos oazę“ atvyksta šeimos su mažais vaikais, norėdamos parodyti nepaprastus gyvūnus, darančius nepaprastus dalykus. Tačiau kai nepaprasti gyvūnai miega, jie nedaro nepaprastų dalykų, todėl tiesiog būtina juos pažadinti.
Ir štai ką regime: vyras pasiima pagaliuką, užsilipa ant didelės lentų krūvos ir tuo pagaliuku ima baksnoti miegantį liūtą. Iš pradžių liūtas nereaguoja. Tačiau žmogui neramu, vaikai ir kiti kartu atėjusieji nori pamatyti kaip liūtas atsikels. Gražus gi reginys būtų. Toks gyvūnas, tokia didybė. O čia – miega. Jokios didybės, jokio įdomumo. Pavyko pažadinti liūtą, atsikėlė, paėjo metrą ir atsigulė vėl. Ten, kur jau nebuvo lentų krūvos ir neišėjo pabaksnoti pagaliu liūtui į nugarą. Pasirodymas, palydėtas susižavėjusiųjų „oooooo", baigtas. Mūsų vizitas „MiniZoo“ taip pat. Pagaliau.
Gamtininkų centrai, zoologijos sodai tikrai gali pasitarnauti gamtos ir gyvūnų labui, jei gyvūnai, o ne pinigai, yra jų veiklos prioritetai. Laimei, teko matyti labai gražių pavyzdžių. Ir gyvūnai, atrodo, jaučiasi lyg savoje aplinkoje, ir žmonėms džiugu.. Ar šis gamtininkų centras vienas iš jų? Verta gerai pamąstyti.
***
Paskambinus „MiniZoo“ interneto svetainėje nurodytu mobiliojo telefono numeriu atsiliepė vyras, kuris nepanoro prisistatyti. Jis siūlė tokiems žmonėms kaip Dovilė neiti į tokias vietas ir negadinti nervų nei sau, nei kitiems.
„Iš esmės žmogus, kuris taip kalba, nesupranta, nesigilina, nesiaiškina. Jam taip atrodo, ir tu neuždrausi jam taip manyti“, - teigė gamtininkų centro atstovas.
Ar tiesa, kad jūrų kiaulytės maitinamos supelijusiu batonu?
„Yra visokių batonų. Nė karto žmogus nebuvo atnešęs gero batono“, - sakė vyras.
Ar gyvūnai šeriami lankytojų atneštu maistu?
„Ne, mes šeriam savo maistu, bet jeigu žmonės atneša supelijusį batoną ir juo šeria gyvūnus, tai mes nekalti“, - kalbėjo „MiniZoo“ atstovas, tvirtindamas, jog centre lankytojams draudžiama šerti gyvūnus.
Jis pripažino, kad meškai duodama kepta vištiena. Prie žalios mėsos žvėris nepratinamas, nes neapdorota skerdiena didina plėšrumą.
Betoninės grindys, anot atstovo, yra būtinos ten, kur gyvūnas šeriamas, kad maistas nesiliestų su žeme. Priešingu atveju, labai padidėja rizika gyvūnui susirgti parazitinėmis ligomis.
Ar paukščiai išties neturi vietos išskleisti sparnus?
„Į šitą komentarą apskritai neturiu ką atsakyti. Viskas atitinka Europos standartus“, - patikino gamtininkas.
O kodėl pagaliu buvo budinamas liūtas?
„Tai gal tegul įsitikina, ar tą darė prižiūrėtojas, ar lankytojas, - piktinosi pašnekovas. – Tokiam žmogui, kuris taip rašinėja, aš apskritai pasiūlyčiau neiti į tokias vietas. Gal tegul neina, nesinervina ir nenervina kitų. Tegul eina į restoranus, į kabokus, mieste tegul būna.“
„Kritikuot gali kiekvienas. Bet paklauskite jos, ką ji pati yra padariusi dėl tų gyvūnų. Ir paaiškės, kad nieko. Galėčiau pasakyti, kad ji viską išsigalvoja. Net neįdomu su tokiais žmonėmis kalbėti“ - nurėžė įstaigos atstovas, o paklaustas, kaip jį pristatyti, atsakė nenorįs ir padėjo ragelį.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
