Pirmą kartą man tai įvyko prieš maždaug 3 metus, tada buvau dar mokinė. Vieną gražu vakarą pasijutau labai blogai. Stiprus širdies plakimas, skausmas, pykinimas, galvos svaigimas, baimė išprotėti, numirti, kūno tirpimas, dusulys – visa tai užvaldė visa mane ir truko apie pusvalandį.
Buvau labai išsigandusi, todėl jau kitą dieną nuskubėjau pas gydytojus, paprašiau visų įmanomų tyrimų. O kai sužinojau rezultatus, be galo nustebau – aš visiškai sveika. Na, ne visai. Man patarė apsilankyti pas psichiatrą.
Būtent jis ir nustatė šią diagnozę – nerimo sutrikimas, panikos atakos (PA).
Raminamuosius gėriau apie 3 savaites ir visi simptomai (bent jau fiziniai) dingo. Tačiau su šiuo sutrikimu teko kovoti ir toliau. Nors PA nebesikartojo taip dažnai, bet silpnumas, prasta savijauta vis nedavė man ramybės. Nepatikėsite, bet dar labai ilgai ieškojau ligų. Lankiausi pas gydytojus tikėdamasi, kad kažkuris iš jų tikrai suras atsakymą. Bet jo nebuvo.
Kaip pati pastebėjau, simptomai kaskart gali būti skirtingi. Pvz pirmais metais apie mėnesį laiko kovojau su dusuliu, kiek vėliau – su kasdieniu pykinimu. Galima įsivaizduoti, kaip stipriai išvargina kasdienis pykinimas ir apetito nebuvimas, o dar tas gumulas gerklėj, kai net seiles nuryti yra sunku... Tad nesistebėkite, jog kiekvieną kartą PA bando nustebinti Jus vis kitaip – ši mūsų draugė tik bando parodyti, jog turi gerą fantaziją, bet iš tikrųjų ji yra maža dėmė, kurią tik mes patys galime pašalinti.
Per trejus metus susitaikiau su šiuo negalavimu, ir dabar mano savijauta kur kas geresnė. Yra vienintelis būdas išsigydyti – nustoti bijoti bei laukti „kada vėl pasikartos“. O visi kiti būdai, kuriuos dabar išvardinsiu, man padeda jaustis geriau. Ypač vasarą.
Man asmeniškai vasara – pats sunkiausias laikas. Atrodytų, kodėl? Juk viskas aplinkui gražu, jūra ošia, smėlis džiugina, gaivi arbata – ko dar reikiai?
Bet aš žinau, ką reiškia, kai nori su draugu išvažiuoti į sodybą ir jau pradedi galvoti ar toli yra ligoninė. Kai kiekvieną vakarą kankina PA, o kitą rytą vis bijai, jog tai pasikartos. Kai dreba rankos, kojos, muša prakaitas, pykina, svaigsta galva, bijai, kad išprotėsi, numirsi – bet? Bet vis dar esi gyvas. Ką daryti, kad vasara netaptu kančia?
Pateiksiu patarimus, kuriuos pati taikau ir bent jau kol kas tuo džiaugiuosi.
1.Jokiu būdu nesidžiaugti saule per ilgai.
2. Gerkite jonažolių arbatą. Ji puikiai veikia ne tik mūsų emocinę būklę, bet ir numalšina nemalonius pojūčius skrandyje.
3. Atsisakykite kavos. Man tai išties padėjo. Bet... yra išeitis – retkarčiais kava be kofeino arba cikorijos kava.
4. Gerkite kuo daugiau vandens, kartais mineralinio.
5. Man padeda plaukimas.
6. Būtinai (net jeigu Jums nepatinka) klausykitės „relax“ muzikos.
7.Pažiūrėkite motyvacijos kupinų filmų/pasiklausykite paskaitų. „Youtube“ visko pilna, tik mokėkite atrinkti.
8.Su vaistais situacija tokia – kai kurie už, kai kurie prieš. Kas geria antidepresantus, kas raminamuosius, o kiti – „kentėsiu, bet negersiu“. Asmeniškai aš darau taip – visada turiu su savimi tabletę, kuri suveikia per 10 minučių, tad jei jaučiu, jog bus bloga – išgeriu. Tačiau paradoksas – jei turi su savimi, tai dažniausiai neprireiks.
Šiais laikais psichiatrai linkę kuo greičiau išrašyti antidepresantus ir paleisti žmogų – neskubėkite. Galbūt tai tiesiog sunkus gyvenimo etapas? O gal tai ženklas, jog turėtumėt pakeisti darbą, gyvenamąją vietą? Tai nėra kraujo, širdies, kepenų liga. Tai – mūsų bandymas surasti ligą. Jei fiziniai simptomai vargina itin stipriai, negalite valgyti, vaikščioti, nes nuolat svaigsta galva – tebūnie. Tebūnie Jums išrašo raminamųjų ir pagersite tiek, kiek nustatys gydytojas, vėliau mažindamas dozes.
9.Turėkite savo psichologą/psichoterapeutą. Jei neleidžia finansinė padėtis, kreipkitės į savo polikliniką, kurioje gydymas bus nemokamas.
10. Žinokite, kad nesate vieni. Daugybė žmonių kenčia nuo to, bet tai yra pagydoma. Melskitės, nueikite išpažinties, kalbėkitės su Dievu.
11. Padarykite kaip aš. Vieną dieną tiesiog supykau ant savęs, tada verkdama ant grindų galvojau, jog nebegalėsiu kovoti su PA, fiziniai skausmai užvaldė mane visą. Ir tada staigiai atsistojau, nusiprausiau ir pasakiau – viskas. Jokios atakos negadins man gyvenimo kokybės. Aš noriu džiaugtis tuo, jog esu gyva, sveika, turiu mylimus žmones, noriu džiaugtis ir šypsotis. Yra tikri draugai, yra pažįstami, o viena iš pažįstamu vardu Panikos Ataka. Kai tik panorau su ja susidraugauti, ji pabėgo, matyt, nedraugiška.
Būkime stiprūs ne tik dėl savo gyvenimo kokybės, bet ir dėl tų, kuriuos mylime.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
