Mačiau, kaip iš darželio kieme pastatytos garso kolonėlės pasigirdo Gyčio Paškevičiaus daina „Mano kraštas“ ir pabiro vaikai – su Lietuvos vėliavėlėmis rankose, pasipuošę tautine atributika, o auklėtojos – su krepšinio sirgalių marškinėliais bei krepšinio kamuoliais. Klegėdami jie susirinko į kiemą , o paskutinį kartą pasigirdus priedainiui „Ji tavo pradžia ir tavo pabaiga“, vaikiukai skandavo „Lietuva! Lietuva!“.
Viena auklėtoja jų paklausė: „Ko mes laukiame?“
Visi choru jai atsakė: „Pergalės!!!“
„Ko linkime Lietuvos krepšininkams?“
„Sėkmės!!!“
Tai, kas vyko po to, gal ir galima pavadinti „balaganėliu“, bet tai buvo gražiausias pasaulyje „balaganėlis“. Iš kolonėlės plyšaujant „Trims milijonams“ ir „Aš labai myliu Lietuvą“, vaikiukai šoko, mojavo vėliavėlėmis, o mažiausiuosius auklėtojos pakėlusios prinešdavo prie krepšinio lanko ir leisdavo jiems „įdėti“ į jį kamuolį.
Svarbiausia - visiems buvo labai linksma ir natūralu dainuoti apie Lietuvą ir džiaugtis. Jie buvo patenkinti ir išdidūs su savo vėliavėlėmis rankose. Jokios prievolės ar raginimų, tiesiog šventė, skirta pasidžiaugti tuo, kad gyveni puikioje šalyje ir turi kuo didžiuotis.
Neabejoju, kad šis renginys buvo „neplaninis“ ir darželiui nekainavo nė cento. Reikėjo tik auklėtojų vaizduotės, noro, geros nuotaikos ir suvokimo, kaip tai svarbu.
Pagalvojau, kaip būtų puiku, jeigu, ypač po sunkaus vakar vakaro, tokį vaizdą pamatytų mūsų rinktinės krepšininkai – visą pulką mažųjų lietuvių, pasipuošusių trispalvėmis ir skanduojančių „Sėkmės!“ ir „Lietuva!“ Bet tikriausiai viduje jie visa tai žino ir jaučia, kitaip nežaistų su tokia jėga ir aistra.
Tikiu, kad kol mūsų šalyje bus žmonių, paprasčiausiomis priemonėmis mokinančių mūsų vaikus mylėti savo šalį ir dalintis savo įkvėpimu su kitais, tol viskas Lietuvoje bus gerai. Ir todėl mes jau laimėjome Pasaulio krepšinio čempionatą.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
