Mes, užaugę be religijos, sugebėjom „susiėsti“ net dėl to, kuri religija – katalikų ar pravoslavų – teisingesnė! Mirk iš juoko: juk iš tiesų, arba tu tiki, arba netiki. Dievas yra vienas, o visa kita – tik žmonių pasirinkta forma.
Bet aš ne apie tai. Tik noriu pasakyti, kad žmonės, kuriuos aš laikau rusais ir kurie yra rusai, pačioje Rusijoje yra laikomi kažkokia tarpine nacija. Atseit, jie kalba su akcentu, o ir šiaip ne viską supranta.
O aš tikrai žinau, kad jie supranta viską – tik visą laiką bando laviruoti tarp istorinės tėvynės ir gyvenimo realybės.
O ta realybė tokia, kad mums visiems nelengva – ir rusų, ir lietuvių vaikai dirba užsienyje, o ir užsieniečiai mielai važiuoja į užsienį užsidirbti. Ir nieko čia blogo – juk mes visi norim, kad mūsų vaikams viskas būtų gerai. Ir nesvarbu, ar tu lietuvė, ar rusė, bet mes visos norim gero žento ar marčios. Ir mes nenorim, kad mūsų vaikus imtų į karą.
Aš tik noriu pasakyti, kad nekreipkim dėmesio į politikus. Jiems – ir lietuviams, ir rusams – reikalingi reitingai ir mala bele ką, o mums reikia gyventi ir mokėti mokesčius. Tad nesileiskim, kad mumis manipuliuotų.
Na ir dar: supraskim, kad būtent Rusijos politikai peržengė kitos valstybės sieną, o ne atvirkščiai. Tai faktas.
O mes galim tiesiog ignoruoti politikų svajones apie tautų supriešinimą – tiesiog eikim, draugiškai susėdę išgerkim vyno ir juokimės vieni iš kitų, nes, jei juokiamės, vadinasi, nesam abejingi, vadinasi, mylim vieni kitus.
Kada aš augau, rusai kieme šaukė: „Lietuvi, lietuvi, iškišk liežuvį.“ O aš rėkdavau: „Ruski bedruski!“
Ir dabar mums tai mirtinai juokinga. O kas moka juoktis iš savęs, tas moka ir mąstyti.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
