Iš pirmo žvilgsnio susidaro įspūdis, kad profesoriaus yra teisus, pareikšdamas, kad tos pašalpos neverta imti ir visai nebendrauti su pašalpos teikėju. Tačiau, pasigilinus į realybę, susidaro visai kitoks vaizdas.
Šiuo metu Antrojo pasaulinio karo veteranai jau yra perkopę 80 metų ir, savaime aišku, jie dėl tokio amžiaus bei sveikatos būklės dirbti visai nebegali. O tai reiškia, kad ir pinigų „iš šalies“ gauti taip pat nebegali.
Ne paslaptis, kad didžiosios dalies veteranų buitinė padėtis išties yra apverktina. Pensijų karpymai bei komunalinių mokesčių didėjimas juos ir kitus pensininkus stumtelėjo dar arčiau skurdo prarajos. Pažįstu keletą karo dalyvių, kurie be artimųjų paramos vargu ar sudurtų galą su galu. Vienas iš jų man be užuolankų pasakė: „Jeigu ne mano vaikų ir anūkų parama, ko gero, man tektų elgetauti.“
O ką tada daryti tiems, kurie neturi nei anūkų, nei vaikų, kurie galėtų finansiškai padėti nukaršusiems senoliams?
Taigi, turime tokią liūdną lietuvišką realybę.
Ir čia staiga atskrieja žinia, kad šiems žmonėms, kurie balansuoja ant skurdo ribos, bus mokama šiokia tokia pašalpa iš Rusijos Federacijos. Nors ta pašalpa ir nelabai didelė, bet kiekvienas Lietuvos senjoras pasakytų, kad ir 10 litų yra labai daug.
Tačiau gerbiamas profesorius Vytautas Landsbergis pareiškė: „Neimkite tų svetimų pinigų.“
Viena vertus, prof. Vytautą galima suprasti – jo materialinės padėties nė iš tolo nepalyginsi su aukščiau aprašytų karo dalyvių. O, vertinat per savo subjektyvią prizmę, labai lengvai galima apsigauti ir kitus suklaidinti.
Šiuo atveju gerb. profesoriaus norėčiau paklausti: o kaip Lietuvos valdžia prisidėjo prie tų veteranų bei kitų pensininkų materialinės gerovės, kad jiems nereikėtų tiesti rankos į Rusijos ambasadą?
Liūdna, bet, deja, tenka konstatuoti faktą, kad tiek dešiniosios tiek kairiosios vyriausybių veiksmai lėmė tai, kad pensininkai ir tarp jų esantys karo veteranai priversti tiesti rankas į Rusijos pusę, kad ši jiems išmokėtų nors kelis litus ir kad jie galėtų nusipirkti taip reikiamų vaistų arba susimokėti komunalinius mokesčius, kurių dabartinė vyriausybė neketina sumažinti, o planuoja dar ir padidinti (čia tereikia prisiminti būsto apšildymo paslaugos PVM didinimą nuo 9 iki 21 proc.).
Taigi, turime liūdnai juokingą kuriozinę situaciją, kai Lietuvos Respublikos valdžia žmonėms nepadeda, o tie, kurie bando gelbėtis, kaip išmano, pradedami moralizuoti, kad, senjorai, būkite garbingi ir neimkite pinigų, nors ir tektų badu mirti arba eiti elgetauti.
Gaila, kad tai vyksta mūsų Marijos žemėje. O gerb. V.Landsbergiui su visa pagarba norėčiau priminti gerą lietuvišką posakį: ir šventieji klysta.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
