Kažkada vienas protingas žmogus pasakė, kad pats žiauriausias gyvulys Žemėje yra žmogus. Ir aš su šia mintimi sutinku. Turbūt mes daugelis turim ar esam turėję kokį nors gyvūną, aš turiu mažą gražų šuniuką. Mes žinome kad gyvūnai gydo. Bet kai kuriems jau nuo pat vaikystės neduota jausmo suprasti, ką jaučia skriaudžiamas gyvūnas.
Prieš keletą dienų teko matyti situaciją, kuri mane sukrėtė labai stipriai. Eidamas iš parduotuvės prie vieno darželio pamačiau būrelį gerai apsirengusių maždaug 10-11 metų vaikų, kurie valgė bulvių traškučius. Ir prie jų pribėgo mažas paklydęs šunelis. Suprantama, kad mažam gyvūnėliui kaip ir vaikui norisi pažaist.
Bet tada vienas iš tų vaikų šuneliui spyrė į pilvą, o kiti neatsilikdami pradėjo jį daužyti. Skaudus šunelio cypimas viską pasakė.
Aš, žinoma, sureagavau ir pradėjau ant tų vaikų šaukti. Pagrasinau ir policija, bet jie žaibiškai išsilakstė.
Visa tai prisiminus, man kyla klausimas, kur visos tos edukologės ir visos kitos teisių gynėjos? Nes didžioji dalis jų – moterys. Ar nereikėtų vietoj vaikų darymo šventomis karvėmis, nežabotų teisių jiems suteikimo ir šiltnamio sąlygų sudarymo apgalvoti jų pareigas? Nes tokiu būdu gal labiau bus pažabotas žiaurumas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
