Tikra tiesa, kad informacinės technologijos turi daug naudos - būdami bet kur mes galime susisiekti su reikiamu žmogumi, internete akimirksniu galime rasti informaciją, naujienas galime skaityti bet kuriuo mums patogiu metu, žmonės gali patogiau ir greičiau atlikti savo darbus, nes rašydami kompiuteriu sutaupome laiko.
Panaši informacinių technologijų paskirtis buvo daugmaž tada, kai jos pradėjo plisti Lietuvoje. Kiek pamenu, mūsų šeima kompiuterį įsigijo apie 2000 m., panašiu metu pastebėjau, kad vis daugiau žmonių turi mobiliuosius telefonus. Ir viskas buvo gerai - šios priemonės buvo skirtos informacijai ir susisiekimui.
Tačiau informacinėms technologijoms tobulėjant pasikeitė viskas. Šiandien mes sunkiai rasime namus, kuriuose nebūtų kompiuterio (o dažniausiai jų yra keli). Prie kompiuterio galime daryti ir darome viską: bendraujame, leidžiame laisvalaikį, klausome muzikos ir žiūrime filmus, o kartais net skaitome knygas. "Feisbuko" neturėti negali, nes jeigu neturėsi - nelabai bus iš kur gauti informaciją dėl mokslų ar darbo.
O svarbiausia yra tai, kad internete prieinamas bet koks turinys ir juo naudojasi vaikai - per dieną žiūri vaizdo įrašus su, pavyzdžiui, muštynių vaizdais ir panašiai. Tie, kas diskutuoja informacinių technologijų žalos tema, dažniausiai sako, kad internetas tuo pačiu yra ir lobių sala, ir šiukšlynas, todėl reikia mokėti atsirinkti tuos lobius. Deja, vaikai lobių atsirinkti nemoka ir nemokės, nes jiems įdomu pamatyti tai, kas neleistina ir panašiai, todėl internete jie ir toliau sėkmingai rinks šiukšles.
Taip pat beveik visi turi išmaniuosius telefonus. Šiai dienai su jais galime daryti visiškai tą patį, ką ir su kompiuteriu, įskaitant ir filmų žiūrėjimą, ir knygų skaitymą. Tik skirtumas tas, kad tai mes darome viešose vietose ir dažnu atveju net būdami su kitais žmonėmis. Susitikę su draugais vis maigome savo išmanųjį, žiūrinėjame, kas naujo socialiniame tinkle "Facebook", arba šeriame savo virtualius gyvūnėlius ir mums tai atrodo visiškai normalu bei įprasta.
O dabar prie rašinio esmės - prisiminkime senus laikus ir įsivaizduokime, kaip mes gyventume, jeigu grįžtume į juos, kai informacinių technologijų paskirtis buvo nesusijusi su pramoga!
• Mes tikrai dažniau susitiktume su savo pažįstamais, nes nesusirašytume su jais informacinių technologijų pagalba;
• Jeigu ne visi turėtume mobiliuosius telefonus, į susitikimus žiūrėtume daug atsakingiau, nes negalėtume jų atšaukti likus valandai ar susitarti dėl vėlesnio susitikimo laiko. Juk taip būdavo smagu su kuo nors susitarti susitikti ir laukti to susitikimo!
• Ar nebūdavo smagu laukti kokio nors filmo ar laidos per televizorių, nes per kitur pasižiūrėti nebuvo galimybės? Visa šeima susėdusi ant sofos žiūri filmą ir per reklamą bėga daryti sumuštinių, nes nebuvo tokio dalyko, kaip mygtukas pauzei. O kur dar tai, kad mylimą serialą gali žiūrėti kartą per dieną (ar savaitę) ir jis baigiasi intriga, apie kurią tu nieko tą pačią dieną jau nesužinosi, nes nėra kaip!
• Būdavo taip įdomu išryškinti nuotraukas, fotografuotas paprastu senuoju fotoaparatu, nes nežinojome, kaip išėjome nuotraukoje ir negalėjome persifotografuoti šimtą kartų (ir emocijos nuotraukose dėl to daug tikresnės).
• Ir šiai dienai taip nostalgiška vartyti senus nuotraukų albumus. Daug įdomiau nei spaudinėti kompiuterio pelytę žiūrint tūkstantį tokių pačių nuotraukų.
• Jeigu kompiuteris ir telefonas nebūtų susiję su pramoga, mes matytume kur kas daugiau vaikų, lakstančių ir žaidžiančių kieme.
Tai yra pagrindiniai dalykai, tačiau pats svarbiausias dalykas - mes patys nuveiktume daug daugiau, nei nuveikiame šiandien! Jeigu kompiuterį laikytume išjungtą, o telefoną naudotume tik susisiekimui, tuomet daugiau kur išeitume, nepaisydami oro sąlygų (dažnai išgirsi: "Šiandien šalta, todėl peržiūrėsiu visą sezoną kokio nors serialo") ir nuveiktume ką nors kartu su draugais.
Taip pat atliktume daugiau buitinių darbų, nes dažnu atveju langų valymą, grindų plovimą ar maisto gaminimą atidedame pramogaudami virtualioje erdvėje dešimčiai minučių, paskui dar dešimčiai, dar ir dar... Ir apskritai, daugelis procesų taptų ilgesni ir sunkesni (pavyzdžiui, iš kur gauti norimo patiekalo receptą arba kur rasti informacijos apie norimą pirkinį), tačiau būtent dėl to visa tai labiau vertintume ir nebebūtume apduję nuo pastovaus spoksojimo į šviečiantį ekraną!
Žmonės, ar blogai tada gyvenome? Apsidairykime aplink, kiek mes daug prarandame. Eidami gatve pažvelkime vienas į kitą ir nusišypsokime. Važiuodami autobusu dairykimės aplink. Guldau galvą, daugelis iš jūsų kasdien važiuojate tuo pačiu maršrutu, bet negalėtumėte papasakoti, kaip atrodo aplinka, pro kurią prasukate, nes visas jūsų dėmesys būna sutelktas į telefoną. O kažko laukdami paprasčiausiai skirkite laiko savo mintims - išmanusis telefonas gali jūsų ir palaukti.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
