Tai, kas išlindo į viešumą – tik mažas trupinėlis tiesos. Vaikai (paaugliai), turintys elgesio ir emocijų sutrikimų, o tos mergaitės būtent šiuos sutrikimus ir turi, gali turėti ir intelekto sutrikimą. Vaikai, turintys šiuos ypatumus, kai su jais nedirbama individualiai, besąlygiškai, įžengę į paauglystę, „gauna“ dar vieną ypatumą/savybę – hiperseksualumą. Apie tai galima rasti daug profesionalios informacijos užsienio kalba.
Daugelis vaikų ir paauglių, gyvenantys Švėkšnoje ir kitose švėkšnose, yra sveiki, bet kitokie. Tėvai, pedagogai, kiti švietimo pagalbos specialistai nežino, kaip su jais elgtis, auklėti ir t.t.
Kaip jiems „prilipdoma“ diagnozė? Kai niekas nieko nežino, tada pagal sovietines tradicijas kreipiasi į daktarą. Daktaras irgi nežino, bet ką jis pasako yra šventa, nes pasakė daktaras. Daktaras „prirašo“ diagnozę – mišrus raidos sutrikimas. Ką tai reiškia? Ogi reiškia, kad daktaras pasakė: „Aš nežinau kas vaikui yra.“
Mišrus raidos sutrikimas nors ir nėra liga ar jos pavadinimas, lemia žmogaus (vaiko) patekimą į specialiąją įstaigą. Tokia yra neteisingo elgesio su vaiku grandinė.
Kaltų nėra. Kaltų nebus, nebent ką nors kaip nors nubaus, nes išlindus viešumon įvykiams, reikia rasti kaltą. Kažką paaukosime sudeginimui ant laužo. Kas nuo to pasikeis? Tai – požiūrio ir nekompetencijų rezultatas. Specialistai yra nulinių kompetencijų, o požiūris – sovietinis-terapinis (reikia gydyti). Deja, ir psichologas Dainius Pūras, garsiausiai kalbantis apie vaikų namus ir institucijas, yra lygiai tas pats sovietinių laikų daktaras, „išrašantis“ diagnozes ir „gydantis“ „sutrikimus“. Jis nepaleidžia senojo modelio, nes šis pelningas. Juk „gydymas“ apmokamas per ligonių kasas. Štai ir visa paslaptis.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
