Tai išvydus, be abejo, sureagavau labai jautriai. Ir nors iki šios minutės man nepatvirtinta, kad vaizdo įraše matomas būtent mano sūnus, bet panašumas didžiulis. Juo labiau, kad paminėta, jog tai vyko Vilijampolės globos namuose, kur jis gyvena. Viskas, manau, paaiškės po tyrimo. Taip, mano sūnui prireikia fiksacijos. Tad kodėl negalėčiau manyti, kad nufilmuotas būtent jis?
Skaitydama komentarus po pirmuoju savo straipsniu, susidariau nuomonę, jog manoma, kad aš labai smerkiu personalą. Nieko panašaus. Bet mano paminėti faktai apie išmuštą dantį ir mėlynes tikrai buvo, vaikinas net buvo apžiūrėtas odontologų.
Tai vyko prie pavaduojančios darbuotojos, kuri ilgą laiką pavadavo sergančią nuolatinę socialinės darbuotojos padėjėją. Kol buvo atsakinga ji, visada rasdavau sūnų prifiksuotą lovoje.
Tačiau niekuomet neteko konfliktuoti su nuolatinėmis darbuotojomis, kurios po vieną keičiasi pamainomis. Atvirkščiai – kad ir kaip buvo sunku, jos man stengdavosi nesiskųsti, netgi domėjosi mano pačios sveikata. Vienai darbuotojai dirbant, per 2 lankymo metus netgi neteko man matyti prifiksuoto sūnaus.
Puikiai suprantu situaciją. Darbuotoja viena, grupės padidintos – bene po 10 sunkių vaikinų. Ji turi juos prižiūrėti, maitinti, apskalbti, išmaudyti. Tai didžiulis darbas, ir pagarba žmonėms, kurie tai dirba. O kur dar agresijos priepuoliai.
Mano pagalbos šauksmas – atsakingoms institucijoms, kurios daro kažkokias pertvarkas, bet rezultatas – nulis. Sunkų ir net pavojingą darbą dirbantys žmonės gauna centus. Pačios sunkiausios būklės vaikai turi turėti asistentą – pažiūrėkime į civilizuotas Europos šalis.
Nėra veiklos. Darbuotojos turi pačios sugalvoti, kuo užimti tokius sunkios negalios vaikinus kaip mano sūnus. Turi būti relaksacijos kabinetai su minkštomis sienomis ir minkštais baldais, šviesomis, terapine muzika. Išeiti dažniau į lauką esant geram orui.
O suvaržymo priemonės ne išeitis – jos turi būti tik trumpalaikės, jokiu būdu netapti kankinimo įrankiu, nuo kurio neįgalieji taptų iškankinti ir dar agresyvesni.
Yra valstybėje daug už tai atsakingų žmonių, protingu galvų ir motina, šokiruota kankinimo vaizdų, spręs šiuos reikalus, o kad sistema supuvusi – visiems seniai aišku.
Manau, kad darbuotojai privalėjo ne tik filmuoti prievartą ir kažko laukti. Jie turėjo seniai apie tai pranešti atsakingoms institucijoms. Labai tikiuosi, kad netinkami ir negebantys dirbti šio darbo žmonės po tyrimo jo nebedirbs ir privalės atsakyti už savo veiksmus.
Ir nenoriu, kad dėl mano kaltės nukentėtų tos darbuotojos, kurios slaugo mano sūnų tiesiog pasišventusios.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
