Rašai, jog vaikystėje augai kaip kareivis, užaugęs siekei aukštų rezultatų, įrodinėjai giminaičiams, kad gali pasiekti tai, kas atrodė neįmanoma. Tau pavyko – labai daug pasiekei, turi kuo didžiuotis.
Taip pat rašai, kad dėl įtempto darbo, pastangų, karjeros pradėjai jausti emocinį nuovargį, išsekai, prasidėjo ligos, praradai vidinę harmoniją, „pasiekei dugną“ emocine prasme. Tokiam aktyviam žmogui turėtų būti sunku jaustis išsekusiam, netekti motyvacijos, sunku sirgti, nieko nenorėti.
Ir visgi tai, ką patiri, yra normalu. Tiek daug dirbai, nuolat kažką veikei net tuomet, kai jautei nuovargį ir beprasmybę! Natūralu, kad tavo kūnas ir siela (taip pat ir protas) prašo poilsio bei truputį lėtesnio gvenimo tempo. Jei galiu palyginti žmogų su automobiliu, tai tavo atveju tiesiog laikas užsipilti degalų, taip pat pasirodyti autoservise. Jau labai daug gyvenime įveikei, tad metas pasirūpinti atstatyti savo jėgas ir pabūti su savimi.
Užsimeni, kad norėtum mėgautis gyvenimu, atsipalaiduoti, tik tave stabdo baimė. Ir tai nieko keisto. Visiškai suprantu Tave, kad bijai sustoti, užleisti kitiems naujus darbus, atsisakyti aplinkiniams įrodinėti savo gebėjimus, atsipalaiduoti. Tavo baimė labai suprantama. Įprastas ir pažįstamas gyvenimo būdas yra saugus, norisi likti komforto zonoje – nuolatiniame darbų sūkuryje. Visgi tavo laiškas rodo, kad pats gyvenimas tau siūlo išbandyti kitą būdą, kuriame daug poilsio, mėgavimosi kiekviena akimirka, savimi, lėtu buvimu.
Galbūt Tave padrąsins išmintingi įmonių vadovai. Jie mokymuose lyderiams nuolat kartoja, kad savo laiką pradeda planuoti nuo poilsio dienų ir valandų. Jie ne tik suplanuoja, bet ir griežtai laikosi plano – savaitgaliais ir per dažnas atostogas jie išjungia telefonus, nesiveža kompiuterių ar kitų darbo priemonių. Visiškai sąžiningai ilsisi, veikia tai, kas malonu ir atpalaiduoja. Tai jų pareiga, kad paskui galėtų vėl atlikti savo darbus.
Geras dalykas pokyčius išbandyti po truputį. Kiekvieną dieną gali žengti po mažą žingsnelį – skirti vis daugiau laiko mėgstamai knygai, ramiam pokalbiui su draugais, maloniam koncertui ar filmui. Laiką veikti tegu vis labiau keičia laikas būti. Gali pabandyti piešti, klausytis muzikos, pasivaikščioti po parodą, itin lėtai suvalgyti porciją mėgstamo patiekalo jaukiame restorane. Daryti kasdienius dalykus lėtai ir su pasimėgavimu. Verta sulaukti, kol pavargusi tavo dalis atsigaus, pailsės ir savo greičiu pasivys tą dalį, kuri yra nuvertusi kalnus ir išsiveržusi į priekį.
Taip pat siūlau pasvarstyti apie galimybę lankyti programą santykiams su tėvais pažinti. Labai daug dalykų perimame iš tėvų. Minėjai, kad tave augino mama. Jei teisingai suprantu, ji labai stengėsi išmokyti tave pasirūpinti savimi. Tu toliau labai stengiesi tai tęsti, bet pastangos kainuoja. Jei persvarstytum santykius su tėvais (net jei tėčio nebuvo šalia, jo nebuvimas taip pat galėjo lemti kai kuriuos tavo įpročius ar nuostatas), galbūt pastebėtum, ką gali keisti savyje, kad gyvenimas taptų lengvesnis.
Tikiu, kad leisi sau pasimėgauti ir po truputį atgausi jėgas. Linkiu gerai pailsėti, o jei jausi, kad darosi per sunku, visada gali kreiptis pagalbos į žmones, kuriais pasitiki, ar specialistus. Kartais palaikymas tokiomis gyvenimo aplinkybėmis labai padeda.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime" temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
