Kodėl po šio įvykio pilotai tapo staiga nebepatikimi? Argi dėl vieno savižudžio galima nebepasitikėti visais šios profesijos atstovais?
Keletas dalykų, apie kuriuos visuomenė neinformuojama:
1. Jauni pilotai dažnai turi dideles paskolas. Jie privalo mokėti už darbo vietą. Tai vyksta ir kompanijose kurios skraido iš Lietuvos ar kaimyninėse valstybėse.
2. Ne vienas pilotų dirba ne savo valstybėse, todėl moka už pragyvenimą savo šalyje bei šalyje, kurioje dirba.
3. Lakūnai patiria didžiulį stresą, nes dažnai yra priversti gyventi atskirai nuo savo šeimų, kadangi savo šalyje darbo gauti negali.
4. Darbo sutartys dažnai būna terminuotos.
5. Pati darbo specifika nėra iš lengvųjų: dienos darbo trukmė – iki 14 valandų, normalaus poilsio ir darbo ritmo nebuvimas, nuolat besikeičiančios oro sąlygos, darbas su nauju žmogumi nedidelėje uždaroje erdvėje.
6. Lakūnai gali dirbti 6 dienas iš eilės, turėti vieną laisvą dieną ir vėl dirbti 6 dienas iš eilės.
7. Didžiulė konkurencija bei dažnai nesąžiningos darbo sąlygos kompanijų viduje. Ne paslaptis, jog stresas ir nuolatinis nuovargis turi didelę įtaką priimant sprendimus.
8. Pagal galiojančius įstatymus lakūnai gali dirbti pailsėję tik kelias valandas. Kompanijos neinformuoja savo keleivių, jog juos skraidinantys pilotai miegojo tik dvi valandas prieš skrydį.
9. Tai, ko gero, vienintelė profesija, kur žmogus moka už mokslus ir vėliau dar turi susimokėti už darbo vietą, kurios darbdavys negarantuoja išsaugoti. Pabandykite įsivaizduoti daktarą ar teisėją, kuris pabaigęs universitetą privalo sumokėti 30-40 tūkst. eurų, kad galėtų gauti darbo vietą.
10. Lakūnai privalo kasmet tikrintis sveikatą. Esant nukrypimams, jie gali prarasti savo darbo vietą. Kitaip nei karininkai ar vidaus reikalų tarnautojai, pabaigę tarnybą ankščiau laiko, pilotai pensijos negauna.
11. Lakūnai į pensiją išeina 65 metų, kai karininkai bei policininkai tai gali padaryti daug anksčiau.
Tai tik dalis priežasčių, dėl ko lakūnai gali būti linkę į depresiją.
Visuomenė turėtų žinoti daug daugiau apie šią profesiją. Keleiviai turėtų suprasti ir žinoti, jog kartais juos skraidina žmonės, kurie yra miegoję tik 2 valandas prieš skrydį.
Taip pat nederėtų pamiršti fakto, jog lakūnai irgi žmonės, turintys šeimas, vaikus bei juos veikia tokios pat gyvenimiškos problemos kaip ir visus kitus žmones.
Nesmerkite jų, nesiūlykite stebėti įdiegiant mikroschemas jų galvose, o tiesiog pagalvokite, ar skirtingų valstybių vyriausybės daro pakankamai, kad keleiviai būtų apsaugoti nuo persidirbančių ir niekada nepailsinčių pilotų.
Pabaigai norėčiau paminėti, jog JAV labai atidžiai ir kruopščiai tiria lėktuvų katastrofas, susijusias su žmogiškuoju fakturiumi. Atsakingos institucijois keičia galiojančias tvarkas, kad ateityje būtų galima išvengti panašių katastrofų. Tuo pačiu jos ir gerina lakūnų darbo sąlygas.
O Europoje per daugelį metų lakūnams darbo tik daugėjo ir panašu, jog ateityje pilotų darbo diena tik dar ilgės.
Beje, Europoje norint tapti lakūnu išsilavinimas nereikalingas. Žmogus, neturintis jokio išsilavinimo, bet turintis daug pinigų, gali be vargo tapti pilotu.
P.S. Kadangi esu vienas iš šios profesijos atstovų, labai norėčiau likti anonimu.
***
Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas, susipažinęs su skaitytojo laišku, pateikė įstatymo ištrauką, kur reglamentuojamas pilotų poilsio laikas (ORO.FTL.235 Poilsio laikas):
„Trumpiausias poilsio laikas pagrindinėje buvimo vietoje.
1) Trumpiausias poilsio laikas, suteikiamas prieš FDP, kai išvykstama iš pagrindinės buvimo vietos, turi trukti bent tiek, kiek prieš tai trukęs darbo laikas, arba 12 valandų, pasirenkant ilgesnį laiką.
2) Nukrypstant nuo 1 punkto, b punkte nurodytas trumpiausias poilsio laikas taikomas, jei vežėjas įgulos nariui suteikia tinkamą apgyvendinimo vietą pagrindinėje buvimo vietoje.
b)Trumpiausias poilsio laikas ne pagrindinėje buvimo vietoje.
Trumpiausias poilsio laikas, suteikiamas prieš FDP, kai išvykstama ne iš pagrindinės buvimo vietos, turi trukti bent tiek, kiek prieš tai trukęs darbo laikas, arba 10 valandų, pasirenkant ilgesnį laiką. Šis laikotarpis apima 8 valandas miegui ir kelionei bei fiziologiniams poreikiams skirtą laiką.“
A.Šumskas teigė, kad autorius galimai pažeidė galiojančius reikalavimus:
„Jei anonimas skrido pailsėjęs tik kelias valandas, jis grubiai pažeidė galiojančius reikalavimus ir privalėjo:
a) atsisakyti skristi;
b) nedelsiant (kad ir anonimiškai) informuoti apie tai nacionalinę priežiūros instituciją.“
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime" temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
