Mano kartai, galvojant apie ES lėšas, pirma į galvą ateinanti mintis yra inovacijos ir pažangesnis gyvenimo būdas. Inovacijos neatsiejamos nuo pokyčių. O šie dalykai matomi keliose srityse.
Pirmoji sritis, kuria po truputį pradeda didžiuotis mano karta – modernus ir konkurencingas verslas. Palyginkime, kas buvo prieš porą dešimtmečių su šiandiena. Prieš dvidešimt metų, išgirdus žodį verslininkas, akyse iškildavo Gariūnuose rankas trinantis ir po brezento stogeliu tūnantis vyras, perpardavinėjantis įtartinos kokybės džinsus.
Šiandien verslas Lietuvoje ne tik tapo civilizuotas, bet ir puikiai gebantis konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Puikus pavyzdys – lazerių gamyba užsiimantys „Brolis Semiconductors“, gerai žinomi tarptautinėje rinkoje. Jie kūrėsi naudodamiesi ES fondais.
Kitas pavyzdys – ES investicijų dėka Lietuva pagaliau tapo kosmine valstybe! Žinoma, iki astronautų išsiuntimo dar toloka, bet pirmąjį kosminį palydovą jau turime.
Kalbant apie inovacijas, keičiančias mano aplinką, svarbu paminėti faktą, kad Lietuva yra tarp geriausią interneto ryšį turinčių pasaulio valstybių. Tai atveria didžiules galimybes visiems. Šiandien mano draugai, būdami Lietuvoje, gali sėkmingai plėtoti verslą Australijoje ar Indijoje!
Kalbant apie išsilavinimą – vis daugiau yra tokių, kurie supranta, kad Lietuvoje studijų kokybė nenusileidžia daugelio Vakarų universitetų studijų kokybei, o pažangūs studentai turi visas galimybes bent pusmetį su „Erasmus“ programa praleisti geriausiuose Europos universitetuose. Na, o didžiausias ES dėka atsiradęs studentų džiaugsmas (bent jau Vilniuje) – viena moderniausių bibliotekų (MKIC'as).
Pilietiškam jaunimui svarbu ir tai, kad, naudojant ES pinigus, siekiama mažinti socialinę atskirtį. Atsiminkite, kaip praėjusio amžiaus pabaigoje Lietuvoje gyveno neįgalieji. Dauguma viešųjų erdvių buvo visiškai nepritaikytos negalią turintiems žmonėms, o darbdaviai nesivargindavo net pasvarstyti apie galimybę įdarbinti neįgalųjį. Šiandien jau nenustembame pamatę neįgaliesiems pritaikytus šaligatvius, liftus ar prekybos centro kasoje maloniai besišypsantį nebylį.
Nepamirškime ir aplinkos. Netoli yra tie laikai, kai šiukšles žmonės pildavo kur papuolė, o sąvartynuose esančios medžiagos laisvai patekdavo į gruntinius vandenis ir vandentiekį – vandenį, kurį visi mes gerdavome. Bobutės kaime girdavosi puiku vandeniu šulinyje, nors už 20 metrų visas kaimas buvo įsirengęs šiukšlynėlį.
Žinoma, nesakau, kad dabar viskas tobulai švaru, bet nuo sovietmečio išlikusios užterštos vietos dabar jau daugmaž aptvarkytos. Kažkada tikromis žaizdomis ne viename regione laikyti šimtai sąvartynų dabar pavirtę į didžiules žole apžėlusias kalvas, jiems pakeisti įrengti modernūs nauji sąvartynai.
Žvalgantis į sovietinę praeitį ir giliau nesidomint, kaip keičiasi Lietuva, nuomonė susiformuojama iš kriminalų skyreliuose pateikiamų naujienų ar besiskundžiančių kaimynų. O ten ES lėšoms neigiamą etiketę uždeda paskalos apie tai, kaip koks naujas verslininkas ar būsimasis žemdirbys apgaule bando gauti Europos Sąjungos teikiamas lėšas.
Gaila, bet tokių atvejų vis dėlto pasitaiko. Tačiau nesąžiningi investicijų paskirstytojai egzistuoja lygiai taip pat, kaip egzistuoja nesąžiningi gydytojai ar nesąžiningi studentai.
Todėl svarbiausia kalbant apie ES lėšas suprasti, kas padėta ant svarstyklių: ar, matydami pavienius nesąžiningumo atvejus, visgi manysime, kad jie nusveria visą ES lėšų naudą? Ir toliau skųsimės, kad iš mūsų viską pavogė?
O gal geriau padėkime tuos nesąžininguosius surasti ir sugauti? Juk tai mūsų pilietinė pareiga: domėtis ir žinoti kaip ir kur panaudojamos ES lėšos. Nes tik domintis atsiranda skaidrumas. Ir šis skaidrumas yra ne kažkieno kito, o mūsų visų atsakomybė.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime" temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
