Galvoju: jei manęs Lietuvoje nereikia, pabandysiu ieškoti užsienyje. Radęs gana viliojantį pasiūlymą, nusiunčiau savo CV. Paskambino. Pasirodo, ši įmonė oficialiai įdarbina Lietuvoje, bet važinėti tektų į komandiruotes Vokietijoje.
Pakalbėjome dėl atlyginimo – tenkina. O paklausus, kaip man nusigauti į darbo vietą Vokietijoje, atsakė, jog turėsiu nuvažiuoti už savo lėšas.
Man suabejojus šiuo teiginiu ir pasakius, kad darbdavys turi apmokėti komandiruotės išlaidas, atsakė, jog kitose įmonėse gal ir taip, bet pas juos – ne.
Aišku, atsisakiau, nes nelabai norėjau leisti savo santaupas, kad kam nors uždirbčiau pinigus. Be to, pamaniau, gal jie nežino Darbo kodekso, o gal ir nenori žinoti, kada jiems tai naudinga.
Parašiau į rekvizitai.lt – į įmonės, kurioje norėjau darbintis, atsiliepimų skyrelį. Išdėsčiau, kas turi apmokėti komandiruotės išlaidas ir kokiais įstatymais remiamasi.
Nepraėjus nė valandai, paskambino iš šios įmonės vyras (anksčiau kalbėjau su moterimi) ir paklausė, ar aš parašiau atsiliepimą. Man patvirtinus, paprašė ištrinti tą atsiliepimą, nes „mergužėlė jauna, tik pradėjusi dirbti, nežino visų įstatymų.“
Na, kas neklysta. Ištryniau.
Ieškau darbo toliau. Radau skelbimą, nusiunčiau CV, po kiek laiko paskambino. Kadangi įmonė įsikūrusi apie 200 kilometrų nuo mano gyvenamosios vietos, susitarėme, kad pabendrausime skaipu.
Susijungiame, šnekamės: darbas Vokietijoje, alga 8 eurai už valandą, du mėnesius darbas Vokietijoje, dvi savaitės Lietuvoje, kelionę apmoka (kaip ir priklauso), viešbutį išnuomoja (irgi priklauso). Atlyginimą moka kito mėnesio 20 dieną.
Paklausiau, o kaip su dienpinigiais? Atsakė – tie 8 eurai už valandą ir yra dienpinigiai.
Automatiškai kyla klausimas, o kur galų gale alga?
Paaiškino, kad paprastai sutartyje įrašo šiek tiek daugiau negu minimumą, o darbuotojams išmokami tie 8 eurai už valandą (išeitų, kad dirbi faktiškai dėl dienpinigių). Tuo pokalbis ir pasibaigė, bet prieš tai man pasiūlė gerai pagalvoti.
Dabar norėčiau paaiškinti nežinantiems. Manau, mūsų valdžia – Darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) toleruoja tokius dalykus ir nesvarbu, kad biudžetas tuščias ir „Sodra“ nesurenka pinigų.
Pabandome paskaičiuoti, kiek mes turėtumėme gauti dienpinigių pagal finansų ministro įsakymą „Dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normos vykstantiems į užsienio komandiruotes“.
Vokietijos Dederacinėje Respublikoje dienpinigiai yra 58 eurai ir 191 euras gyvenamo ploto nuoma dienai. Neaišku, pagal kokias metodikas tai buvo apskaičiuota, bet čia pagal įstatymą!
Kadangi už gyvenamąjį plotą moka įmonė, apie tai nekalbėsime. Skaičiuojame dienpinigius: du mėnesiai – 60 dienų po 58 eurus, 60x58=3480 eurų (1740 eurų per mėnesį). Tokius dienpinigius privalėtų mokėti darbdavys. Sutikite, gana dideli pinigai.
Dabar paskaičiuokime, kiek mes gausime algos-dienpinigių. Kadangi turėtume dirbti 5 darbo dienas po 10 valandų per savaitę ir dar po 5 valandas šeštadieniais, išeina: (30-8)x10x8=1760 eurų už darbo dienas, už šeštadienius 4x5x8=160 eurų, o iš viso 1760+160=1920 eurų.
Pradirbus du mėnesius, išeina 3840 eurų.
Internete radau, koks vidutinis atlyginimas už tokį darbą Vokietijoje buvo 2007 metais – 2633 eurai per mėnesį, per du – 5266 eurai.
Išvados:
1. Išvažiavęs į komandiruotę iš Lietuvos į Vokietiją, Lietuvos pilietis (aš kalbu apie šį atvejį) gauna darinį: dienpinigiai-alga 1920 eurų per mėnesį, dirbant po 10 valandų per dieną, plius šeštadieniais po 5 valandas. Kai vokietis, gyvendamas su šeima ir dirbdamas tą patį darbą, jau 2007 metais gaudavo apie 2633 eurus.
2. Teoriškai darbuotojas, prieš išvažiuodamas į komandiruotę, turi gauti dienpinigių. Tačiau šiuo atveju neaišku, kur čia dienpinigiai, o kur alga, kurią ir gaus tik kito mėnesio 20 dieną.
3. Jei darbdavys mokėtų vien tik dienpinigius, turėtų išmokėti 1740 eurų per mėnesį prieš išvažiuojant.
4. Jei dienpinigiai sudaro 1740 eurų per mėnesį, algos liktų 1920-1740=180 eurų su viršvalandžiais. Kadangi pagal Lietuvos įstatymus minimali alga be viršvalandžių yra 300 eurų, tai vargšas žemietis neuždirba net minimumo, dirbdamas viršvalandžius Vokietijoje.
5. Formaliai darbdavys įstatymų kaip ir nepažeidžia, jei darbas būtų tik darbo dienomis ir ne po 8 valandas. Jis teoriškai išmoka dienpinigius ir dalį minimalios algos. Tik įdomu, kaip jis pildo tabelį, t.y. fiksuoja darbuotojų darbo valandas. Minimalus valandinis atlyginimas Lietuvoje yra 1,82 euro neatskaičius mokesčių, tad 180 padalijus iš 1,82, dirbti reiktų 99 valandas už tokį atlyginimą, vadinasi, apie 10 dienų po 10 valandų.
6. Labai nebloga darbo vieta alimentininkams, skolininkams, kuriems reikia atlyginti turtinę žalą, nes iš dienpinigių alimentų ir įvairių skolų neišskaičiuoja, o ką ten galima išskaičiuoti iš 180 eurų.
Galima būtų tęsti, bet, manau, užteks.
Klausimas: kiek gauna darbdavys už šį išnaudojimą? Greičiausiai jis sudaręs sutartį už teikiamas paslaugas (aš taip manau) ir tikrai už daug didesnę pinigų sumą. Pajamų mokestį greičiausiai atskaičiuoja iš tų pačių 300 eurų (iš dienpinigių negali), o mes čia aimanuojame, kad biudžetas kiauras.
Bet ko gi aš čia dabar – svarbiausia krizę įveikėme. Nesvarbu, kad pusė Lietuvos galo su galu nesuduria. Svarbiausia, kad Seimo nariai sugebėjo sau algas pasikelti vieni pirmųjų (čia tokia Seimo etika). O kam oriai gyventi užribyje esantiems pedagogams, kultūros darbuotojams?
***
Valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjo Jono Griciaus komentaras:
„Šiuo atveju situacijos sprendimas priklauso nuo to, kokiu pagrindu asmuo dirba Vokietijoje. Jeigu įmonė ieško nuolatinio darbuotojo ir laikinam darbui ketina jį komandiruoti į Vokietiją teikti paslaugų savo klientui, darbuotojas laikytinas komandiruojamu darbuotoju (t.y. darbuotojas nuolat dirba Lietuvoje, tačiau laikiniems užsakymams vykdyti siunčiamas į užsienį).
Tokiu atveju darbuotojo atžvilgiu taikytinas Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymas, pagal kurio nuostatas komandiravimo metu darbuotojui taikomos tos šalies, kurioje jis laikinai dirba, įstatymų ir kolektyvinių sutarčių nuostatos, reglamentuojančios minimalų darbo užmokestį, darbo ir poilsio laiką, kt.
Kadangi nuo 2015 m. sausio 1 d. Vokietijos įstatymais numatytas minimalusis 8,5 euro valandinis atlygis, komandiruotės metu darbuotojo darbo užmokestis negali būti mažesnis nei 8,5 euro už valandą. Be to, kadangi darbuotojas yra komandiruojamas, darbdavys privalo mokėti Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytus dienpinigius, kurie sudaro 58 eurus už kalendorinę dieną.
Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas avansas – ne mažiau kaip 50 procentų numatomų dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų sumos. Likusi dienpinigių suma sumokama kartu su darbuotojo darbo užmokesčiu.
Darbuotojas turi teisę atsisakyti vykti į komandiruotę, jeigu jam laiku nebuvo išmokėtas avansas. Atskirai darbdavio sąskaita privalo būti apmokama kelionė ir apgyvendinimo išlaidos. Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dienpinigiai, išskyrus su komandiruote susijusias faktines kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidas, laikomi minimalaus darbo užmokesčio dalimi.
Pažymėtina, kad tuo atveju, jei darbuotojui, iš Lietuvos komandiruotam dirbti į užsienio valstybę, nėra sumokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis ar dienpinigiai, darbuotojas, grįžęs į Lietuvą, turi teisę teikti rašytinį prašymą darbo ginčų komisijai prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinio skyriaus.
Darbuotojas, kuriam darbo užmokestis mokamas pažeidžiant Darbo kodekse (DK) nustatytą tvarką, gali teikti rašytinį skundą VDI teritoriniam skyriui. Jei VDI nustato DK ar kitų darbo teisės aktų pažeidimų, darbdaviui gresia administracinė atsakomybė.
Tais atvejais, kai yra pažeidžiamos į kitą valstybę komandiruoto darbuotojo teisės, jis, būdamas komandiruotėje (užsienio valstybėje), gali kreiptis į kompetentingas tos valstybės institucijas.
Tokiu atveju, jei asmenys darbo ieško pasitelkę agentūras, kurios teikia tarpininkavimo įdarbinant paslaugas, agentūros darbo sutarčių su klientais nesudaro – jos tik ieško jiems darbo kitose įmonėse. Šiuo atveju tarpininkavimo įmonė ir asmuo sudaro ne darbo, bet civilinę paslaugų teikimo sutartį, o darbo sutartį asmuo sudaro tiesiogiai su darbdaviu.
Taigi, jeigu randamas darbas užsienyje, taikomi visi užsienio įstatymai, įskaitant ir minimalųjį darbo užmokestį. Reikia paminėti, jog tokios įdarbinimo agentūros neturi teisės reikalauti iš klientų jokių pinigų už darbo paiešką.
Tačiau šiuo atveju tiek kelionės išlaidos, tiek nakvynė neprivalo būti dengiamos darbdavių lėšomis, nes tokioje situacijoje, kai asmuo sudaro tiesiogiai darbo sutartį su užsienio įmone ir joje dirba, komandiravimo nėra. Aptartu atveju, darbuotojas, kurio teisės yra pažeistos, turi teisę kreiptis į tos valstybės, kurioje dirba, kompetentingas institucijas“, – teigė J.Gricius.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime" temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
