Apie muzikanto pasakytus žodžius, atsiprašymus ir atšaukiamus pasirodymus turbūt jau visi girdėjo. Manęs nestebina festivalių organizatorių sprendimai, nestebina ir desperatiški Mario atsiprašymai.
Labiausiai stebina žmonių reakcija. Tiksliau, niekaip nesuprantu didelės visuomenės dalies kliedesių apie žodžio laisvės suvaržymus, cenzūrą ir „kitos veislės“ (kokius žodžius vartoja atlikėjas, tokius ir ištikimiausi gerbėjai) norą vėl pasirodyti, kad jie yra aukščiau už „paprastus žmones“.
Apie kokį žodžio laisvės ribojimą kalbate? Juk niekas neištrynė M.Adomaičio įrašo, tik jis pats. Niekas jam neliepė rašyti vienokio ar kitokio teksto. Niekas jo neuždarė į kalėjimą dėl pasakytų žodžių.
Mano nuomone, jo pasisakymas ir po to sekusi reakcija yra kuo puikiausias žodžio laisvės pavyzdys. Ko žmonės tikisi, darydami vienokį ar kitokį pranešimą? Tikisi išreikšti savo nuomonę, patraukti pritariančių asmenų dėmesį, o su nepritariančiais įsivelti į diskusiją.
Ko sulaukė muzikos prodiuseris? Maždaug to ir sulaukė – pritariantys gerbėjai plojo rankytėmis ir trypė kojytėmis, o įvairių festivalių rengėjai pamatė, kad nesutampa bendra vizija.
Ir visa tai – žodžio laisvės dėka. Dabar Ten Walls galės pasirodyti tik tikriems savo gerbėjams. Sakyčiau, tai yra puiki win-win situacija.
Dar buvo dalis gerbėjų, kuri naudojo ne žodžio laisvės kortą, o argumentavo, kad žmonija dar nepribrendusi tokio kieto bičo pareiškimams. Žmogus tiesiog pasakė, ką kiti galvoja, ir pasakė tai garsiai, todėl buvo nuleistas ant žemės.
Bet ar tikrai jis toks kietas bičas su tvirta savo nuomone? Ar tikrai reiktų pulti atsiprašinėti, jei tavo tvirta nuomonė kitiems nepatinka? Gal vis tik Marijus suprato, iš ko duoną valgo, ir nusprendė, kad galima pakentėti „kitą veislę“? Tegul gerbėjai gina jį kiek nori, bet man nesusidarė įspūdis, kad tas žmogus turi tvirtą nuomonę.
Paskutinis argumentas, kuris man kelią nuostabą (net nekalbu apie tai, kad XXI amžiuje žmonės vis dar neskiria homoseksualų nuo pedofilų) – tai, kad gėjai ir vėl nori pasirodyti esantys svarbiausi pasaulyje. Aš tik manau, kad tie žmonės nenori linksmintis pagal homofobo muziką.
Niekas nenori pasirodyti esantys aukščiau už kitus – tiesiog jei tu baisiais žodžiais kalbi apie vieną bendruomenę, tai paskui nesitikėk, kad ji tave priims išskėstomis rankomis. Lygiai tokia pati reakcija būtų buvusi, jei Basanovas „kita veisle“ būtų pavadinęs kitų rasių atstovus. Arba jei pasakytų, kad senais gerais laikais – XX amžiaus pradžioje moterys negalėjo balsuoti ir reiktų grąžinti tokią tvarką.
Aš tikrai nesiruošiu sakyti „kitą kartą pagalvok, prieš sakydamas“, ne! Tikrai nereikia galvoti – tiesiog sakyk tai, kas tavo mintyse. Būk savimi, atskleisk dalelę savęs – tegu tave priima tokį, koks esi, ir tegul tave priima tokie patys, koks tu esi.
Aš gerbiu žodžio laisvę. Ten Walls tik gavo tai, ko pats ir norėjo – daugiau jam nereikės perlipinėti per save ir groti visiems tiems, kurių jis negerbia.
Pasitraukus „Sel“, visada reikės žmogaus, kuris galėtų užpildyti Kauno Žalgirio areną. Marijau, sveikas sugrįžęs namo!
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
