Aš nesu kvalifikuotas tiek, kad drąsiai įvertinčiau, jog minėto piliečio komentaras, pavyzdžiui, prasilenkia su Baudžiamuoju kodeksu. Vertinti reikia iš teisinės pusės, nes jeigu įvairūs žmonės pradeda vertinti kiekvienas savaip, tai kam mums reikalinga teisė ir teisėsauga?
Užtektų, kad kažkas parašytų nepatinkantį komentarą ir mes tą žmogų izoliuotume, tartum jis būtų psichinis ligonis. Kažkuo primena sovietinius laikus, kai išsakyta nuomonė tarsi ir nepažeidžia jokių kodeksų, tačiau yra noras nubausti konkretų žmogų. Tam sugalvojamos kitokios bausmės: izoliacija, finansinės bausmės, masinis neapykantos rodymas ir t.t. O tai nesprendžia problemos, ir matydami, kas vyksta, paprasti piliečiai gali nejučia pradėti palaikyti būtent M.Adomaitį.
Koks teismas nubaudė šį pilietį? Seksualinių mažumų teismas? Esmė tame, kad tik per masinę isteriją metu įvairūs socialistai, anarchistai, liberalai ir įvairūs kiti visuomenės sluoksniai galėjo įvykdyti savo teisingumą, nubausdami muzikos kūrėją. Tokiu atveju bet kokia diskusija ar įprastas teismas tampa tarsi ir nereikalingi.
Šiais laikais visada reikia galvoti, ką sakai, ką rašai, nes viskas, ką pasakai ar parašai, gali būti panaudota prieš tave.Tačiau ar galvojimas, ką rašai ir ką sakai yra tik gerai? Juk tuomet neaišku, ką iš tikrųjų tas žmogus galvoja, ką mano apie tas pačias seksualines mažumas. Galvoje gali būti baisiausios mintys, tačiau realiame pasaulyje toks pilietis visada sakys tik gerus žodžius apie skriaudžiamas mažumas.
Sunku sužinoti, kiek žmonių tuomet sako tai, ką mano, nes pasaulis tampa vienos nuomonės pasauliu. Cenzūra kaip sovietiniais laikais. Tokie dalykai nėra gerai demokratijos sąlygomis, nes žodžio laisvė ne tik vertybė, tačiau ir diskusijos garantas. Jeigu uždrausime kalbėti ir rašyti tam tikromis temomis, tuomet dalis žmonių jausis apgaudinėjami, o kiti manys, jog viskas gerai, nors iš tikrųjų taip nebus.
Pati elektroninė muzika gali patikti kaip stilius, tačiau vargu, ar šios muzikos mylėtojui labai svarbu, koks gėjų indėlis kuriant, plėtojant ar populiarinant šį muzikos stilių. Juk neskaičiuojame, koks heteroseksualių piliečių indėlis, kuriant šio pasaulio stebuklus, nes, norisi pasikartoti, daug audringų reakcijų būna būtent dėl esamos politinės santvarkos, kurioje mes gyvename.
Seksualinės mažumos yra ginama grupė, kurios teises apginti yra lengviau ir paprasčiau nei, pavyzdžiui, darbininkų teises. Paprasčiausiai pati mažuma nėra tokia gausi, o teisių reikalaujama žemiškų. Tad politikai, žmogaus teises ginančios organizacijos turi darbo, nes tai pasiekiami tikslai.
Na, o ar verta ginti M.Adomaitį? Ar verta gintis jam pačiam? Su laiku viskas pasimiršta, tikri gerbėjai išlieka, galbūt žmogus taps atsargesnis, pakeis pseudonimą. Pasaulis nestovi vietoje ir masinio pykčio auka gali būti bet kuri kitas nelaimėlis.
Bet liūdniausia, jog istorija baigėsi taip necivilizuotai, nors kokias geras ir žmogiškas vertybes tariamai propaguoja M. Adomaičio kritikai. Ne oficialus teismas ir teisėjai tarė žodį, tačiau grupė piliečių įvykdė savo teisingumą ir masinės isterijos pagalba nuteisė neoficialiem teisme muzikos kūrėją.
Tokių dalykų ir reikia labiausiai bijoti, kuomet grupės spręs, kas teisinga, o kas ne. Kas galima, o kas ne. Bijoti reikia cenzūros, masinės isterijos, grupės teismo, diskusijos uždraudimo ir persekiojimo. Tuomet tikrai bus baisu gyventi ir ne tik M.Adomaičiui, bet ir kitiems piliečiams.
facebook.com/pages/Bendraukime/347368215297693"="">facebook.com/pages/Bendraukime/347368215297693"" target="_blank">Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
