Tai nuteistų žiaurių žudikų pavardės, kurias galėčiau vardinti toliau. Šiuos asmenis sieja vienas ir tas pats kalėjimas, esantis Lietuvoje. O jame vyrauja nebaudžiamumo bei šantažo atmosfera.
Visų jų nusikaltimai labai jau skambiai nuaidėjo žiniasklaidoje, tiktai tuo viskas ir baigėsi, nes visuomenės atmintyje jie nuėjo užmarštin, o aš mielai perteiksiu su visomis detalėmis, kaip šie žiaurumo įsikūnijimai sau laimingai gyvena ir tiesiog žydi kalėjime. Tai stebint darosi tiesiog žmogiškai bjauru. Ir šį straipsnį aš rašau skatinamas vidinės desperacijos ir negalėdamas likti tiesiog abejingu stebėtoju iš šalies.
To, kas vyksta mūsų šalies įkalinimo įstaigose ir aplinkui jas, kaip ir Rusijos, sveiku protu jau nesuvoksi. Kartais man atrodo, kad baisiausiame pragaro rate suksis ne tik čia kalintys žudikai, bet ir tie, kurie išdavė žmonių jiems suteiktą pasitikėjimą – esama ir buvusi Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento vadovybės svita, nes jie kažkodėl nusprendė už mus visus, kokių kalėjimų Lietuvoje reikia ir bruka mums visiems tą norvegišką kalėjimų modelį.
Tokį, kuriame, man regis, nuteisti nusikaltėliai ne smerkiami už tai, ką jau padarė, bet atvirkščiai – juos stengiamasi net pamaloninti ir išaukštinti. Žudikai tai puikiai žino. Todėl ir rėkia visur, kad, girdi, skandinaviškuose kalėjimuose yra gerai, tad prašome ir mums čia, Lietuvoje, sukurti tą rojų žemėje, nes jie neva nusipelnė to.
O ko išties jie nusipelnė? Manau, didžioji visuomenės dalis jau turi šį atsakymą savyje. Tačiau nusikaltėliai tarpsta namuose, kurie kažkodėl vadinasi pataisos, nors su pasitaisymu jie nieko bendro neturi! Nes nuteistieji gauna ten viską. O jei ko nors ir negauna, tai šantažuoja pačius aukščiausius įstaigos pareigūnus ir vis tiek tai gauna.
Jų grasinimo arsenalas yra gan platus – nuo grasinimo susidoroti laisvėje su pačiu pareigūnu iki grasinimų save žaloti, kelti neramumus ir rašyti skundus, mat jie suvokia, kad pataisos įstaigos administracijai tai ne į naudą, todėl kalėjimų administracijos klusniai vykdo dar vakarykščių žudikų ir prievartautojų neformalius reikalavimus.
Besiskundžiančių viskuo žudikų aš kartą betarpiškai paklausinėjau – ar jie, besiskųsdami menamais nepatogumais, suvokia, kad jų aukų kaulai kapuose jau yra sudūlėję, o jie štai gyvi, sveiki ir sotūs ir dar gali leisti sau burnoti? Bet iš jų atsakymų man susidarė įspūdis, jog nužudymas jiems buvo tarsi smagus gyvenimo potyris.
Bijau, kad pamatę, kokioms sąlygoms gyvena patys žiauriausi mano darbe susitikti kriminalinių naujienų herojai, aukų artimieji pasijustų dar labiau įskaudinti ir nuvilti, o mano galva žiūrint, jie tikrai nėra verti tai patirti dar kartą.
O jie ten tikrai žydi – gulėdami žiūri sau kabelinę televiziją, kuri rodo daug kanalų, klausosi muzikos, žaidžia kompiuterinius žaidimus, sportuoja sporto salėje, prisiperka gardaus maisto kalėjimo parduotuvėje, vakarais sau išsiverda samanės, kuriai naudoja duoną ir razinas. Dar jiems draugai primeta per tvoras interneto modemų, mobiliųjų telefonų. Ir jie linksmai sau gyvena.
Jei kas nors pabandys iš jų ką nors atimti, tai pagrasins, kad tuoj išsikvies žurnalistus. Jei sudrausminsi nuteistąjį bent žodžiu, šis iškoneveikia šlykščiausiais rusiškais keiksmais tave tiesiog vardan pramogos, ir dar parašys skundą Seimo kontrolieriui ir dar visur kitur. Ir jis liks teisus.
Jei baudos izoliatoriuje taisyklėse nustatytu metu išjungsi kamerose radiją, tai pradės be perstojo daužyti, keikti, grasinti čiužinių ir kamerų padegimu ir galiausiai iš pamainos budėtojo išsireikalaus, kad tave perkeltų kitur, nes jie yra tikrieji padėties šeimininkai. Ir tai jie tiesiai pasakys vadovybei – jei nenorite, kad čia prasidėtų neramumai, tai darykite, ką mes jums paliepsime, ir tie klusniai įvykdys vardan šventos ramybės.
Jei duosi pastabą nuteistajam, kuris savo ką tiktai gimusią mergytę mirtinai uždaužė, kad užsidėtų ženklą, tai tas pareikš, kad ant tavęs prirašys galybę skundų. Kad nueis susipjaustys rankas ir apkaltins tave, kad tu jį privedei prie to, o kas jam?
Jei baudos izoliatoriuje išvedimo metu neleisi maniakui su likimo broliu pasikeisti draudžiamais daiktais, tai jis kibs tau į atlapus ir pagrasins iškeikęs, kad rašys skundą dėl neva nepagarbaus bendravimo su juo.
Maniakas, kuris prie Vilniaus taboro žiauriai nukankino merginą, teisme slėpė savo veidą, kalėjime keikia paskutiniais šlykščiausiais rusiškais keiksmažodžiais ir vadina pareigūnus psichais. Ir ką?
Man kartą paskambino valdžia ir paprašė verslininko žudikui grįžtant į būrį gink Dieve nieko nesakyti ir tiesiog romiai sau praleisti, nes jisai įsiaudrinęs, matai. Tai kaip čia suprasti?
Šiame kalėjime yra dar tokių pora vadinamųjų sportininkų būrių, į kuriuos prižiūrėtojai bijo koją įkelti, nes jei ir užpuls pareigūną nuteistieji, tai pamainos budėtojas uždraus tai įrašyti tarnybiniame pranešime. Tas pats ir tuo atveju, jei pamatysi, kad nuteistasis talžo kitą savo likimo brolį – to irgi fiksuoti negali, nes kam gi vadovybei reikia triukšmo?
Jei nuteistasis ims siautėti, tai jam vadovybė pamėtės cigarečių, ir jisai nusiramins, todėl Lietuvoje ir nuteistieji tiktai sėdi, bet jokiais būdais nesitaiso.
Šią savaitę „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje 24/7 Andrius Užkalnis pareiškė, kad mes išties esame budulių ir marozų tauta, bet aš su tuo kategoriškai nesutinku. Nes, man regis, kad tiktai Lietuvos valdžia nesugeba deramai Lietuvos kalėjimuose tvarkytis su buduliais ir marozais, todėl jie ir plinta kaip virusas po Europą ir pasaulį.
Aš pats gana ilgai gyvenau JAV ir Vakarų Europoje ir žinau, kad dauguma tokių, kaip pastaruoju metu Europoje ir net Azijoje išgarsėję lietuviai nusikaltėliai jau yra turėję reikalų su Lietuvos teisėsauga. Tačiau ji jų nepataisė, o jie tiesiog išvyko savo nusikalstamos veiklos puoselėti kitur ir dėl to vis kenčia dorų lietuvių įvaizdis svetur.
Aš nesiūlau barbariškų Rusijos kalėjimų modelio, kuriuose prievarta liejasi laisvai, o žmogaus teisės egzistuoja tiktai popieriuje. Bet taip pat sakau, kad mums nereikia nei norvegiškos vaikų apsaugos struktūros „Barnevernet“, nei norvegiškų kalėjimų! Ir būtent mums, piliečiams turėtų būti palikta čia teisė spręsti!
Aš siūlau pasaulio demokratijos Nr.1 – JAV kalėjimų modelį, pagal kurį, jei nuteistasis elgiasi gerai, tai jisai yra skatinamas ir atvirkščiai visu griežtumu reaguojama į net menkiausią nepaklusnumą ar nepagarbą.
Kuo blogas mūsų strateginių partnerių ir mūsų pagrindinio saugumo garanto amerikiečių kalėjimų modelis? Ar, anot Jūsų, JAV nedemokratiška šalis, jei Arizonos valstijoje kalėjimo šuns maistui per dieną yra skiriama 1,20 JAV dolerio, o nuteistojo maisto išlaidos tesiekia viso labo 80 amerikietiškų centų? Ar dėl to, bent kiek amerikiečių laisvės statulos fakelo liepsna prigesta?
Kol pas mus vyks mano įvardintos neformalios blogybės, tol ir visa visuomenė bus pavojuje, nes nuteistasis suvoks, kad bet kada jisai galės grįžti ne į perauklėjimo vietą, bet į saugią užuovėją nuo gyvenimo negandų. Ir kol prie Teisingumo ministerijos vairo nestos toks principingas ir reiklus žmogus, kaip Vidaus reikalų ministerijos vadovas Saulius Skvernelis, tol tokie reiškiniai kalėjimų sistemoje ir vyks.
Aš dar norėjau labai padėkoti ir „Lietuvos rytui“, kuris sėkmingai kelia problemas šioje sistemoje, nes iki šiol ji turi ne mažiau slėpinių, nei kapinės.
Noriu tikėti, kad ir Kalėjimų departamentas išgyvens tokį renesansą, kaip dabar policijos sistema, nes norinčių studijuoti ir dirbti ten gausybė.
Kas tai lėmė? Gal didesnis atlyginimas? Nieko panašaus, nes jis apylygis! Gal geresnės socialinės garantijos? Ne, nes jos vienodos! O kas dar? Gal tai, kad Saulius Skvernelis Policijos departamentui kaip didysis prizas buvo atitekęs ir dėl to jie prieky, ir dėl to ten šviesiau, gražiau ir, kas nemažiau svarbu, kad visuomenė pradeda suvokti, jog policija tarnauja būtent jiems!
* * *
Kalėjimų departamento komentaras:
Norvegiškas modelis, mūsų manymu, geresnis nei iki šiol buvęs. Visų pirma – didesnis dėmesys bausmę atliekančiam asmeniui, daugiau pareigūnų dirbs tiesiogiai su nuteistaisiais ir suimtaisiais, bus užtikrinta nuolatinė jų priežiūra bei užtikrintas tiek kalinčių asmenų, tiek darbuotojų saugumas. Dėl kabelinės televizijos ir visų kitų malonumų: Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas bei Suėmimo vykdymo įstatymas nedraudžia nuteistiesiems ir suimtiesiems naudotis artimųjų perduotais arba įstaigos parduotuvėje iš savo asmeninės sąskaitos įsigytais televizoriais, radijo imtuvais, muzikos grotuvais, kompiuteriais. (BVK 96 straipsnis, Suėmimo vykdymo įstatymo 27 straipsnis).
Siekiant užkirsti kelią draudžiamų turėti nuteistiesiems ir suimtiesiems daiktų (modemai, mobilūs telefonai ir pan.) patekimui bei tokių daiktų suradimui, įkalinimo įstaigose nuolatos atliekamos kratos.
Per 2014 m. visose įkalinimo įstaigose buvo atlikta daugiau kaip 67 tūkstančiai kratų, kurių metu surasta ir paimta iš nuteistųjų ir suimtųjų 1928 g narkotinių ir psichotropinių medžiagų, 9649 mobiliojo ryšio telefonai, 304 l alkoholio, 10464 l alkoholio raugo, 8799 SIM kortelių ir 501 bevielio ryšio modemas. Nuteistųjų ir suimtųjų dienotvarkėse (kiekviena įstaiga turi tokias) numatytas laikas nepertraukiamam miegui, todėl nakties metu kamerose išjungiamas elektros tiekimas (paliekamas tik naktinis kameros apšvietimas). Kiekvienas pastebėtas ir užfiksuotas nuteistojo ar suimtojo pažeidimas susilaukia atsako: skiriamos įvairios nuobaudos (nuo pastabos iki perkėlimo į kamerų tipo patalpas), priklausomai nuo pažeidimo padarymo pobūdžio, sunkumo ir pan. Maitinimas – apie 1,88 Eur dirbančiam ir apie 1,59 Eur nedirbančiajam dienai. Bausmių vykdymo sistema orientuota į asmens pasitaisymą, norą taisytis, konkrečius darbus (dalyvavimas įvairiose socialinėse, terapinėse ir kitose programose, mokymasis, darbas, geras elgesys ir pan.). Taip jiems suteikiama galimybė turėti geresnes sąlygas.
Nuteistieji yra skirstomi į tris grupes – lengvąją (pati „švelniausia“: joje daugiau galimybių skambinti, pasimatyti, laisvesnis judėjimas), paprastąją (mažiau lengvatų nei lengvojoje, bet daugiau nei drausmės grupėje) bei drausmės, kurioje griežtesnė tvarka.
Palyginimui:
73 straipsnis. Paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos. Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų; 2) per tris mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą; 3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda; 4) vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu. 74 straipsnis. Lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos. Lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų; 2) per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą; 3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda; 4) paskambinti telefonu.
75 straipsnis. Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos. Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų; 2) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda; 3) vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu. Drausmės grupei priskirti nuteistieji nakties metu užrakinami gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Kalėjimų departamentas faktų apie neva administracijos teikiamas nuolaidas asmenims, laikomiems įkalinimo įstaigose, neturi.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
