Komentaruose daugybė žmonių iškart ėmė rietis, kas kaltas – miestas, prastai nubraižęs linijas, ar dviratininkas, nesilaikęs saugumo reikalavimų. Ar nesilaikė, nežinau. Bet pripažinkime, kad Vilniaus dviračių pasaulyje bėdas kelia ne tik valdininkai, bet ir patys žmonės.
Ir tie, kurie amžiais vaikšto dviračių takais, nors galėtų pajudinti užpakalį į šoną, ir tie, kurie vairuoja dviračius.
Faktas, kad idiotiškų dviračių takelių sostinėje – gausybė. Tai pakeliui išdygsta medis, kelias nutrūksta arba staigiai suka į šoną. Tragedija nutiko irgi kvailoje vietoje. Juk tiesus dviračių takas staiga suko į šoną nuo laiptų. Suprantu, kad kažkur buvo ženklas. Bet štai nepamatė, nesureagavo – ir mirtis. Gal jau laikas prisėsti ir sutvarkyti dviračių takus taip, kad nelaimė nepasikartotų? Bet čia – viena medalio pusė.
Neseniai pats važiuodamas dviračiu kone išsitaškiau, bet atsipirkau tik keletu nubrozdinimų. Pavaikščiosiu keletą savaičių su randais ir praeis.
Kaip viskas nutiko? Labai paprastai. Tiesiog nusprendžiau, kad nuokalnėje man stabdžių nereikia. Juk lėkti, skrieti daug smagiau, kai niekas nestabdo. Tai štai ir skriejau, skriejau, o tada žiūriu, kad nevaldau dviračio, ir aš ore. Skridau tiesiai į krūmą. Akys liko sveikos. Džiaugiuosi.
Kas čia nutiko? Elementaru – važiavau per greitai. Greitis. Štai kas sukelia daugybę nelaimių. Man nėra tekę važiuoti dviračiu toje nelaimės vietoje, todėl nežinau, kiek gerai buvo matomas ženklas.
Bet faktas ir tas, kad greitai lėkdamas laiku į ženklą nesureaguosi. To moko vairavimo mokyklose – žmogus turi treniruotis, kad jo reakcija pagreitėtų. Laiko neatsuksime, bet turime pasimokyti.
Miestas turėtų skubiai imtis tvarkyti dviračių takus ir darbą pavesti tikriems specialistams, o dviratininkams reikėtų daugiau atidumo. Pripažinkime – šalmas, liemenė, šviesos vakarais – tikrai neturime visko. O turėtume įsigyti.
Nelaimių išvengsime tada, kai saugosimės visi. Dviratininkai važiuos protingai, nelėks ir stebės situaciją, rūpinsis saugumu. O miestas užtikrins, kad kelyje nepasitaikytų tokių kliūčių. Atrodo, paprasta. Bet ar tikrai?
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
