Prekybos tinklų prekių kataloguose išskirtiniuose puslapiuose yra pateiktas prekių sąrašas. Perkant prekes iš šio sąrašo, galima gauti dovanėlių kasoje. Dovanėles įteikimas įvyksta tuomet, kai atliekamas apmokėjimas už prekes. Kasa tampa ne tik vieta, kur sumokama už pirkinius, bet ir vieta, kur galima gauti dovanų. Kasos prasmė išsiplečia, bent jau vaiko galvoje.
Galima rinkti dovanų kolekcijas – dovanos būna skirtingos, tad neužtenka kelių apsipirkimų, kad būtų surinkta kolekcija, nes reikia nuolat pakartoti pirkimo procesą. Apie parduotuvių vykdomas akcijas pranešama per masines informavimo priemones įvairiu laiku, taip pat ir pačiose parduotuvėse pateikiama vizualinė bei garsinė reklama. Įvairaus amžiaus žmonių grupės yra informuojamos apie planuojamas vykdyti ir jau vykdomas akcijas.
Sprendžiant iš to, kaip rimtai žiūrima į akcijų viešinimą ir pristatymą pirkėjams, galima padaryti išvadą, jog prekybos tinklams yra naudingos tokios pirkimo skatinimo akcijos, nes jeigu jau skiriamos tikrai nemenkos pinigų sumos reklamai, tai iš akcijų gautas pelnas padengs ne tik patirtas reklamos išlaidas, bet bus gautas ir nemenkas pelnas.
Nepatvirtintais duomenimis, prekybos apimtys gali išaugti 7 proc. Kitu atveju tokios akcijos nebūtų vykdomos, juolab, kad jos vykdomos jau ne pirmus metus ir tikrai sėkminga patirtis neleidžia jų atsisakyti.
Kasoje duodamos dovanos yra menkavertės – maži žaisliukai, tikėtina, jog pagaminti Kinijoje masinės gamybos būdu pigios darbo jėgos pagalba. Tokių dovanų savikaina gali siekti kelis euro centus, bet jų vertę vaikai suvokia kitaip – tarsi dovanos būtų labai vertingos, nors duodamos neva už dyką kasoje. Kai nepavyksta apgauti suaugusiojo, į kovą už visagalį pelną pasitelkiami suaugusiųjų vaikai.
Akcija taikosi į nepilnamečius asmenis, o tiksliau – į mažamečius asmenis. Dažniausiai tokias menkavertes dovanas mėgsta būtent mažamečiai vaikai iki 14 metų, kadangi dovanos yra žaismingos, paprastos ir visa dovanų sistema būtent sukurta vaikiškam protui, kad su jomis galima būtų žaisti su bendraamžiais.
Žiūrint paviršutiniškai, tokia akcija atrodo tikrai naudinga šeimoms su vaikais, nes apsipirkti juk vis tiek reikia, tačiau už tai net duodamas savotiškas apdovanojimas, kad būtų linksmiau vaikui. Visgi jeigu menkavertės dovanos būtų duodamos visiems pirkėjams be išimties ir be jokių išankstinių sąlygų arba tik pirkėjams su vaikais, tuomet tai būtų tikra nuoširdi dovana – prekybos tinklo padėka savo klientams ir jų vaikams, pavyzdžiui, tam tikrų švenčių proga.
Tačiau, norėdamas gauti dovaną, pirkėjas turi įvykdyti konkrečius akcijos reikalavimus – pirkti tam tikrą prekę ar prekes, kad gautų dovanas. Jeigu perkamos prekės, nedalyvaujančios akcijoje, tuomet pirkėjas negaus dovanos, kurią būtų atidavęs vaikui.
Suaugę asmenys yra tik tarpininkai šioje akcijoje. Mažamečiai vaikai šiuo atveju yra tikslas ir jie yra išnaudojami su tikslu paskatinti tam tikrų prekių pardavimą. Juk ne veltui apie akcijoje dalyvaujančias prekes yra labai aiškiai informuojama, nes siekiama, kad būtų perkamos būtent konkrečios prekės.
Jos gali būti ne tokios paklausios ar mažai reikalingos, kai kuriais atvejais brangesnės nei analogiškos, tačiau prekybininko tikslas ir yra parduoti tas prekes, o tėvų tikslas yra gauti menkavertę dovaną, tad tėvai gali jausti spaudimą iš savo vaikų, kad nupirkti „teisingą“ prekę, dalyvaujančią akcijoje.
Vyksta nenaudingi tėvams mainai – jie išleidžia pinigus toms prekėms, kurių jiems gal būt nereikėjo ir už tai gauna menkavertį daiktą, kurio jiems nereikia, tačiau tas daiktas reikalingas vaikui. Taigi vaikai, nors ir neperka prekių, tačiau dalyvauja pirkimo procese netiesiogiai. Įvyksta mainų procesas, kurio metu vaiko laimė mainoma į pinigus.
Akcijos laikotarpis irgi pasirinktas neatsitiktinai – nauji mokslo metai, rugsėjo mėnesis. Prasideda mokslo metai – vaikai grįžta į mokyklą ir yra labiau pasiekiami.
Vertinant tėvų ir vaikų santykių perspektyvas, vykstant tokioms akcijoms mažamečių vaikų ir tėvų santykiai šeimose gali pablogėti, nes prekių vartojimas skatinamas dirbtinai pasitelkiant vaikus jau nuo pat vaikystės, kas yra neetiška ir net žalinga dėl mažamečio vaiko negebėjimo suvokti, kad yra išnaudojamas.
Jo asmenybė vis dar formuojasi ir jis yra tik vaikas, todėl ne visada gali priimti teisingus sprendimus, o tiksliau – gali daryti neteisingą psichologinį spaudimą tėvams bei pasiduoti reklamos, bendraamžių įtakai daug lengviau nei suaugę. Netgi gali būti tokių atvejų, kuomet patys mažamečiai vaikai nupirks tam tikras akcijos prekes už santaupas, nors tėvai apie pirkimą gal net nežinojo arba liepė pirkti kitokias prekes nei nupirko vaikai.
Vaikai iki 8 metų apskritai neturi kritinio mąstymo, tad jie negali suprasti, kad jie yra reklamos taikinys ir taikoma reklaminė akcija yra skirta tik kažkieno pelno didinimui. Nereikėtų ignoruoti ir kitos vaikų grupės – 14-18 metų, kadangi ir ši vaikų grupė yra pažeidžiama, nors ir mažiau, nes dažniausiai turi aukštesnį intelekto lygį nei jaunesni vaikai ir yra atsparesni manipuliacijoms.
Visgi vaikai bręsta ne vienodai – vieni anksčiau, o kiti vėliau, todėl rizika egzistuoja visuomet. Tėvai privalo įstatymiškai rūpintis nepilnamečiais vaikais, o kartu ir juos išlaikyti, todėl jų interesas irgi yra, kad vaikais nebūtų manipuliuojama. Kokius ilgalaikius padarinius vaikų psichikai tai turės – sudėtingas klausimas, nes būtini tyrimai, o jų vietiniai biurokratai neužsako. Tačiau, kad kažkoks poveikis tikrai bus ir kad jis bus neigiamas – labai tikroviška prielaida.
Įvertintus tai, kas buvo anksčiau išdėstyta, galima padaryti išvadą, jog prekybos tinkluose vykdomos akcijos turi konkrečius tikslus, kurie gali pažeisti vaikų teises. Prekybos tinklai sukuria dirbtines tam tikrų prekių pirkimo skatinimo akcijas, kurių metu yra manipuliuojama vaikų naivumu tam, kad didintų vaikų tėvų išlaidavimą, prekybos tinklui reikalingų parduoti prekių pirkimą.
Dėl masinės tokių akcijų reklamos yra daromas žalingas poveikis vaikams ir netiesiogiai kišamasi į privačius šeimų santykius, siekiant savo verslo interesų, o konkrečiai – pelno didinimo, prekių išpardavimo.
Siekis didinti pirkimą ir pelną vaikų sąskaita negali būti toleruojamas ir tam turi būti pasipriešinta, remiantis visais įmanomais esamais bei naujais įstatymais ir draudimais. Nepilnametis asmuo neturi tapti verslo auka ar taikiniu, o turi būti ginamas nuo manipuliacijų ir išnaudojimo.
Prekybos tinklų menamas šeimos ir šeimų vaikų gynimas neturi būti pristatomas kaip nenuginčijamas, nes privatus kapitalas pirmiausiai gina tai, kas svarbiausia jam – pajamas, pelną ir išlikimo garantijas. Jeigu išlikimui padės šeima ir vaikai, tai bus panaudota.
* * *
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pažymėjo, kad iš to paties asmens sulaukė to paties skundo. Specialistai atsakė pasipiktinusiam tėvui, o atsakymo kopiją pateikė ir „Bendraukime“.
„Vaikų tėvai, globėjai (rūpintojai) priima sprendimą dėl tam tikrų prekių įsigijimo ir dalyvavimo akcijoje, atsižvelgdami į atžalų ar savo pačių norus.
Atkreiptinas dėmesys, kad į vaiko norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja jo interesams. Taigi, jei tėvų, globėjų (rūpintojų) nuomone, papildomai įsigytos prekės ar smulkios dovanos turi lavinamąją reikšmę, ugdo ar plėtoja tam tikrus vaikų įgūdžius, skatina turiningiau leisti laisvalaikį, tėvams, globėjams (rūpintojams) svarbu aptarti kartu su vaikais, turint omeny jų amžių ir brandą, tam tikrų daiktų įsigijimą, žaidimo taisyklių laikymąsi ir pan.
Vaikui nuo mažens turi būti diegiamos vertybės, kuriomis jis vadovautųsi. Ne mažiau svarbu su vaiku nuolatos kalbėtis, aptarti tai, ką jis mato, girdi (ar gali pamatyti, girdėti), kad gebėtų pats kritiškai vertinti informaciją ir atitinkamai reaguoti tada, kai šalia nebus suaugusiųjų.
Vaikas negyvena izoliuotoje aplinkoje. Įvairi informacija (ir daranti neigiamą įtaką) vaiką gali pasiekti bet kur ir bet kuriuo metu. Tad svarbu, jog vaikas būtų tam pasirengęs (žinotų, kaip reaguoti). Taigi, visų pirma suaugusieji, esantys arčiausiai vaiko, turi užtikrinti vaiko saugumą plačiąja prasme.
O atitinkamos akcijos pačios savaime, ko gero, negali būti laikomos vaiko teisių pažeidimu.
Pagal Lietuvos Respublikos civilini kodekso (toliau – LR CK) 3.155 str. 2 d. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taip pat tėvai, globėjai (rūpintojai) užtikrina nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą (LR CK 3.163 str.)“, – skundą komentavo specialistai.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
