Žiniasklaidoje skaitome nuotrupas iš Ligitos gyvenimo. Nuostabi vienturtė tėvų dukra, visus mylinti ir visų mylima, gera mokinė ir sportininkė, siekusi mokslo aukštumų. Draugiška, pasiaukojanti, puiki bendradarbė... Jos laukė šviesi ateitis…
Ligitos gyvenimas, kaip šviesos simbolis, tą penktadienio naktį buvo sutryptas ir sunaikintas. Blogis nugalėjo gėrį. Kodėl blogis iškovoja tiek pergalių? Atsakymą randu tik vieną: blogis mūsų visuomenėje randa labai daug bendraminčių ir padėjėjų. Todėl jis toks galingas.
Rugsėjo ketvirtosios naktį blogio įrankiu tapo vilkiko vairuotojas Gintaras. Žiniasklaidoje skaičiau, kad Gintaras, būdamas girtas, nuo 2001 iki 2015 metų padarė net trylika teisės pažeidimų. Girtas vairavo įvairias transporto priemones, gadino žmonių turtą, vogė. Girtas smurtavo prieš artimuosius ir pažeidinėjo viešąją tvarką…
Žinant, kad Lietuvos miesteliuose policininkų yra labai mažai, galima nesunkiai įsivaizduot, kiek kartų šis vyrukas neblaivus pažeidė įstatymus, bet nebuvo sučiuptas. Kiekvienas „sėkmingai“ pasibaigęs pažeidimo atvejis, įkvėpė drąsos alkoholikui Gintarui ryžtis dar pavojingesniam ir įžūlesniam elgesiui.
Buvo tik laiko klausimas, kada ir ką nužudys alkoholikas Gintaras, apsiginklavęs sunkiasvoriu vilkiku. Gal tą lemtingą naktį, vairuodamas girtas, snaudė? O gal, kai su vilkiku pervažiavo Ligitą ir nesustodamas nudundėjo tolyn, jo apsvaigęs protas tiesiog neveikė.
Mes visi gyvenimo upe plaukiame pasroviui. Kartais papuolame į gyvenimo upės verpetą, kuris bando mus įtraukti gilyn ir gilyn, iki visiškos pražūties. Išsigelbėjame, jeigu kas nors ištiesia pagalbos ranką ir padeda išsikapanoti iš tos situacijos.
Niekas Lietuvoje nepadeda apsisaugoti nuo alkoholizmo ar išsivaduoti iš jo gniaužtų.
Sukūrėme visą didžiulę, valstybės globojamą, alkoholizmo skatinimo sistemą. Po avarijos mažumėlę prasiblaivęs Gintaras, apibūdino situaciją: „Ne aš pirmas, ne aš paskutinis“. Deja, tai ir yra realybė.
Rytoj į kelią vilkiką išvairuos kitas alkoholikas ir vėl skaitysime panašias istorijas. O mes, alkoholikų kultūros skatintojai, toliau kilnosime taureles savo baliukuose. Kikensime, žarstydami išmintį:
„Vyne – išmintis, aluje – jėga, o vandenyje – mikrobai!“; „Svyruoju, vadinasi, egzistuoju“; „Pusė litro geros nuotaikos“; „Dievas gėrimui davė vieną dieną per savaitę. Bet niekas nežino, kokia tai diena. Tad gerkime kasdien, kad jos nepražiopsotume!“; „Girtuokliavimas – ne yda, o bendravimo būdas“; „Blaivininkas – tai silpnas žmogus, kuris pasiduoda pagundai atsisakyti malonumo“; „Vyrai geria alų, o vaikai klauso mamų“.
Parduotuvių ir degalinių lentynos užverstos įvairiais svaiginančiais gėrimais, ryškiomis etiketėmis. Gėrimais, tarsi sakančiais tavo pasąmonei: „Išgerk į savo ir savo artimųjų sveikatą“. Mūsų degradacijos laipsnį tiksliausiai parodo statistiniai duomenys. Žurnalas „USA Today“, išnagrinėjęs Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenis skelbia labiausiai prasigėrusių valstybių sąrašą.
Lietuva, sugebėjusi pralenkti net ir Rusiją, užima trečiąją vietą. Kiekvienam Lietuvos piliečiui (nuo 15 m. amžiaus) vidutiniškai tenka 15,4 litro alkoholio. Lietuva užima antrą vietą pasaulyje pagal besaikį girtuokliavimą – 36,7%. Beveik ketvirtis Lietuvos moterų yra nesaikingai vartojusios alkoholį ir šioje srityje pasaulyje pirmaujame. Lietuvoje dėl alkoholio vartojimo miršta 30,9% žmonių (ketvirta vieta pasaulyje). Beveik 10% Lietuvos gyventojų kenčia nuo alkoholizmo – aukščiausias procentas visame pasaulyje.
Žiūrėdami į baltų lelijų kalną ant nužudytosios kapo, daugelis šios istorijos kūrėjų ir dalyvių „plaunasi rankas“. Teisinasi, kad darbo rinkoje yra didžiulis vairuotojų – ekspeditorių trūkumas. Kad darbdaviai negali patikrinti samdomų žmonių praeities, nes to vežėjams neleidžia padaryti duomenų apsaugos įstatymas. Kad negalima apriboti žmogaus laisvės, negalima viešinti alkoholikų asmeninės informacijos. Kad vairuotojai apgaudinėja darbdavius, alkoholį pirkdami degalinėse.
Kad negalima žlugdyti alkoholio gamintojų verslo, nes jie išlaiko išpūstą valstybinį aparatą ir remia muzikantus, menininkus…
O aš noriu užduoti klausimus, kurių užduoti jau niekada nebegalės nužudytoji Ligita.
Kiek dar aukų turėsime paaukoti alkoholizmo dievui, kol padarysime išvadą (ir asmeniškai, ir kaip valstybė): „gana“? Kodėl politikai ir įstatymų kūrėjai nesirūpina daugumos Lietuvos piliečių saugumu, bet užtikrina viešą tvarką pažeidžiančio nusikaltėlio duomenų apsauga? Kodėl žmogus, penkis kartus pažeidęs saugaus vairavimo taisykles, turėjo vairuotojo teises ir teisę vairuoti vilkiką? Kodėl vieno asmens duomenų saugojimas yra svarbesnis už kito žmogaus gyvybės saugojimą?
Ar bus baudžiami šio žmogžudžio sugėrovai? Ar bus baudžiami tie, kurie matė, kad girtas vairuotojas sėdo prie mašinos vairo, bet nieko nedarė? Kas uždraus degalinėse pardavinėti alkoholį? Juk tai nėra būtina prekė, kurios gali prireikti kelyje, o alkoholikui – tikra pagunda.
Kada mokyklose bus pradėta vaikys mokyti apie apie alkoholio ir visų narkotinių medžiagų žalą? Kada vaikai bus pradėti mokyti linksmintis ir bendrauti, nevartojant svaigiųjų gėrimų? Kada šeimos pradės švęsti savo šventes blaiviais protais?
Kada žmonės taps nepakantūs alkoholizmo skleidimo kultūrai? Kada pradėsime rinkti politikus, kurie pasižadėtų (ir pažado laikytųsi) kurti blaivią Lietuvą? Panašius klausimus būtų galima tęsti ir tęsti...
Kol mes neturime atsakymų į šiuos klausimus, tol visų mūsų rankos yra suteptos aukų krauju. Mūsų abejingumas žudo. Jeigu Gintarui, besisukančiam alkoholizmo verpete, būtų buvusi ištiesta pagalbos ranka (nemokamas gydymas nuo alkoholizmo, atimtos vairavimo tiesės, psichologų pagalba), jeigu jis nebūtų turėjęs bendražygių – sugėrovų, jo gyvenimo upė būtų nuvingiavusi visai kita kryptimi.
Deja, Gintaras tapo savotiška degraduojančios visuomenės dalele. Ir tam tikra prasme – auka. Blogis, pasinaudodamas alkoholiku Gintaru, užgesino dar vieną šviesos žiburėlį, apsiblaususios Lietuvos padangėje.
Tapo dar tamsiau ir nykiau. Ar Ligitos auka (ir dešimtys kitų alkoholio aukų) galės iš svaigaus snaudulio prikelti mūsų protus, parodys laikas.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
