Taigi šios istorijos auka – mano pusantrų metų sūnelis. Kai jau antrą kartą šį rudenį išgirdau jį pradedant kosėti, nusprendžiau pamėginti išsiversti be vaistų ir pasinaudoti sveikuolės tetos patarimu. Ji mane įtikinėjo, kad jeigu įtrinsiu vaiko nugarą ir krūtinę medumi, įvyks stebuklas ir jis pasveiks be jokių vaistų.
Pirma nemaloni patirtis buvo įtrynimas. Medus niekaip nenorėjo gertis į odą – ji liko lipni ir vargšas vaikas turėjo sėdėti su prie kūno prilipusiais rūbais. Numojau ranka – jei tik nustos kosėti, išskalbsiu su džiaugsmu.
Po kurio laiko pradėjo kasytis, netrukus smarkiai kasytis, o tada verkti ir net klykti.
Nuvilkau apatinį rūbelį ir... o siaube. Griebiausi už galvos. Visa krūtinė ir nugara buvo raudona nuo išbėrimo. Greitai nunešiau į vonią, nuprausiau, bet niežulys nesiliovė, o sudirgęs odos plotas tiesiog degė!
Nesileisiu į smulkmenas, bet gal savaitė po to buvo košmaras. Sūnaus odą išbėrė vandeningais alerginiais spuogeliais, kasantis daug jų pratrūko, atrodė siaubingai. Jautėsi blogai, naktys – bemiegės.
Ar praėjo kosulys? Nė velnio! Tik stiprėjo, todėl teko eiti pas gydytoją ir raudonuoti iš gėdos, kai pakėlus marškinėlius, kad gydytoja paklausyti, teko kvailai aiškintis dėl savo tamsumo tikint liaudies receptais.
Aišku, viskas praėjo, bet nuo to karto visokius stebuklingus patarimus vertinu itin skeptiškai.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
