Jau trečius metus dirbu mokykloje ir kasmet sulaukiu vis daugiau panašaus pobūdžio klausimų: „Mantai, o kas toliau? Nejaugi visąlaik ir pradirbsi mokykloje?“
Į tokius klausimus visada labai atsakingai atsakau: „Aš dirbu tai, kas man patinka, ir dėl to esu labai laimingas“.
Nepakeičiu nuomonės net tada, kai pajuntu, kad vesta pamoka galėjo būti sėkmingesnė. Juk niekam nepavyksta išvengti klaidų, visada yra kur tobulėti. Noriu pasidalinti patirtimi.
Prieš metus teko lankytis Suomijos mokyklose – kartu su Vilniaus Balsių progimnazijos kolegomis domėjomės šios valstybės švietimo sistema, bendravome su mokyklų mokiniais ir mokytojais, stebėjome pamokas. Suomijos švietimo sistema yra viena sėkmingiausių Europoje, daugeliui šalių yra ko iš suomių pasimokyti.
Viešėdamas šioje į šiaurę nuo Lietuvos nutolusioje šalyje, maloniai nustebau išgirdęs, kad čia visi mokiniai gauna nemokamus pietus. Ir svarbiausia – sveikus!
Buvo keista matyti, kad beveik pusę dirbančių mokytojų sudaro vyrai. Lietuvoje tokių yra tik 12 procentų. Tačiau labiausiai įsiminė pokalbis su už mane vos keletu metų vyresniu biologijos mokytoju.
Kolegos iš Suomijos paklausiau, ar jam patinka dirbti mokytoju. Pasmalsavau, kokie šios šalies mokytojų darbo užmokesčiai. Mokytojas atsakė: „Dirbdamas biologijos mokytoju aš uždirbu 2000 eurų per mėnesį. Galėčiau uždirbti ir daugiau: jei dirbčiau fabrike, uždirbčiau apie 3000 eurų. Tačiau aš niekada nekeisiu darbo mokykloje į kažką kitką, nes dirbu tai, kas man teikia malonumą – ugdau jaunimą, kuris yra Suomijos ateitis.“ Suomijos mokytojo ištarti žodžiai dar ilgai išliks mano atminty.
Mokytojų dienos proga kviečiu kiekvieną iš mūsų skirti bent kelias akimirkas mus mokiusių ar vis dar mokančių mokytojų prisiminimui. Radę laisvo laiko, nepamirškime jų ir aplankyti. Juk tai yra vieni svarbiausių žmonių mūsų gyvenime.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
