Kaip vaiko mama ir asmuo, susijęs su vaikų auklėjimu, skaitydama tokį tekstą, nebesuprantu, kur riba, kai jau nederėtų tyčiotis iš vaikų. Nedetalizuosiu, bet kas skaitė, žino, apie ką aš.
Kalbant apie lytinį švietimą, mano nuomone, po pradinės mokyklos daugių daugiausiai vaikus galima supažindinti su šiomis temomis:
1. Vaiko brendimas.
2. Asmeninė higiena.
3. Moters ypatumai.
4. Vyro ypatumai.
5. Kaip atsiranda vaikai.
6. Pilnametystė ir atsakomybė.
7. Šeima. Nėštumas. Vaikelio gimimas.
8. Abortas. Ar yra kitas kelias?
9. Lytiniu keliu plintančios ligos.
Kalbėti apie seksą, manau, dera tik su pilnamečiais. Tam tiktų temos apie privatumą, moralę, šeimą, ištikimybę, toleranciją. Ir, pakalbėjus apie seksą tarp vyro ir moters, galima pakalbėti apie alternatyvas. Čia yra visos 7 vaivorykštės spalvos (derėtų pakalbėti ir apie jų teisinius bei moralinius aspektus):
1. Pedofilija.
2. Seksas su tos pačios lyties asmeniu.
3. Seksas su gyvūnu.
4. Seksas su prietaisais.
5. Savęs aptarnavimas (ir nereikia čia jokio šlykštaus termino, kuris „puošia“ Ministerijos raštą).
6. Seksas su žaisliukais.
7. Grupinis seksas ir pan.
Toliau: svarbu ne tik tai, kas vaikus supažindins su šiomis temomis, bet ir kur tai vyks. Valdininkų siekį vaikus supažindinti tiesiog mokykloje (tarkim, kažkam tai būtų pamoka tarp matematikos ir geografijos ar pan.) laikau tyčiojimusi iš vaikų.
Suprantu, kad bet kuris švietimo ministerijos darbuotojas tokias temas mielai išklausytų darbo vietoje surėmęs petį su kolega. Vaizdinė medžiaga kaitintų aistras ir suaugę žmonės žinotų, kaip jas realizuoti.
O kaip su paaugliais? Juk brendimo laikotarpiu dėl hormonų jie susijaudina ir nuo kur kas mažesnių dalykų. Jie smalsūs. Be to, namų darbai mokykloje užduodami nuolat. Atlikus matematikos ir geografijos namų darbus, knietės atlikti ir kitus „namų darbus“, nes hormonai bus suaktyvinti.
Parašysiu ir asmeninį patyrimą. Jau nepamenu, kurioje klasėje, bet lytinio švietimo pamoka vyko kaip ir bet kuri kita pamoka klasėje. Buvo žiauriai nemalonus jausmas prieš klasiokus. Jaučiausi, kaip kažkoks mėsos gabalas, apie kurį dabar visi žino. O kaip po tokios pseudo pamokos buvo šlykštu sėdėti vėlesnėse tos mokytojos, kuri apie tai kalbėjo, pamokose. Dar ir šiandien negalėčiau jai pažiūrėti į akis.
Tačiau kiek vėliau turėjau galimybę tokią pat paskaitą išgirsti iš ginekologės lūpų, poliklinikoje. Buvo įdomu, supratau save. Esu jai dėkinga.
Iš asmeninės patirties galiu teigti, kad lytinio švietimo paslaugą vaikams turi teikti tik savo srities specialistai: medicininę dalį – medikai, teisinę – teisininkai. Ir tai turi vykti jokiu būdu ne mokykloje.
Įdomu, ką mano kiti tėveliai? ir kokia būtų Švietimo ministerijos nuomonė?
***
Mamos Aidilutės laišką ir jos iškeltus klausimus pakomentavo Švietimo ir mokslo visceministrė Natalija Istomina.
„Iš gerb. skaitytojos laiško neaišku, kokios programos gairės ar koks dokumentas yra komentuojamas, kadangi Švietimo ir mokslo ministerija nėra siuntusi ar skelbusi nei mokinių lytinio švietimo gairių, nei lytinio švietimo programos, nei jų projekto ar kito naujo, laiške minimo dokumento.
Bendrojo ugdymo mokyklose įgyvendinama Sveikatos ugdymo bendroji programa (nuo 2012 m.) ir Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa (nuo 2007 m.), kurios tikslas yra ugdyti brandžią asmenybę, apimant biologinius, psichinius, sociokultūrinius ir dvasinius aspektus, ir rengti mokinius atsakingam šeimos gyvenimui.
Pastaroji programa apima šeimos sampratos, vaidmenų, šeimos gyvenimo ciklų raidos, tarpasmeninių santykių kūrimo, lytinės sveikatos, lytinio brendimo, rizikingos elgsenos prevencijos ir kitas tematikas.
Planuojama į Sveikatos ugdymo bendrąją programą integruoti Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą. Kai bus parengtas naujasis programos projektas, teiksime informaciją švietimo bendruomenei ir tarsimės dėl jo tobulinimo ir įgyvendinimo mokyklose. Atkreipiame dėmesį, kad visuomenę dažnai pasiekia įvairių šalių, organizacijų parengtos programos, leidiniai, jų vertimai ar metodinės medžiagos mokytojams.
Visa ši medžiaga turėtų būti atsakingai vertinama mokyklos vadovų ir mokytojų, dėl jos naudojimo ugdymo procese turi būti tariamasi su mokyklos bendruomene, mokinių tėvais. Naudojama ji gali būti tik tuomet, jei atitinka Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programoje apibrėžtas nuostatas. Šią programą galima rasti Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje„, – skaitytojos laišką komentavo Švietimo ir mokslo visceministrė Natalija Istomina.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
