Skaitytojas: kas bent kiek matė 911 darbą, žino, ko trūksta BPC

Praėjo dveji metai nuo tragiškų ir visų pasibaisėjimą sukėlusių Dembavos įvykių, kuomet praradome jaunos merginos gyvybę, nors, tikėtina, ją galima buvo išsaugoti, jeigu Bendrasis pagalbos centras (BPC) būtų tinkamai atlikęs savo funkcijas.

Visi, kas bent kažkiek matė 911 darbą, žino, kad jų algoritmas yra paprastų paprasčiausias.<br>„Scanpix/AFP“ nuotr.
Visi, kas bent kažkiek matė 911 darbą, žino, kad jų algoritmas yra paprastų paprasčiausias.<br>„Scanpix/AFP“ nuotr.
Praėjo dveji metai nuo tragiškų ir visų pasibaisėjimą sukėlusių Dembavos įvykių, kuomet praradome jaunos merginos gyvybę, nors, tikėtina, ją galima buvo išsaugoti, jeigu Bendrasis pagalbos centras (BPC) būtų tinkamai atlikęs savo funkcijas.<br>V.Valentinavičiaus nuotr.
Praėjo dveji metai nuo tragiškų ir visų pasibaisėjimą sukėlusių Dembavos įvykių, kuomet praradome jaunos merginos gyvybę, nors, tikėtina, ją galima buvo išsaugoti, jeigu Bendrasis pagalbos centras (BPC) būtų tinkamai atlikęs savo funkcijas.<br>V.Valentinavičiaus nuotr.
Praėjo dveji metai ir vėl įvykis, kuris pasibaigė gyvybės praradimu.<br>Stop kadras
Praėjo dveji metai ir vėl įvykis, kuris pasibaigė gyvybės praradimu.<br>Stop kadras
Daugiau nuotraukų (3)

Justinas M.

2015-10-15 15:20, atnaujinta 2017-10-09 20:49

Praėjo dveji metai ir vėl 112-operatore-delse-nes-buvo-uzgautos-jos-ambicijos.htm"="">112-operatore-delse-nes-buvo-uzgautos-jos-ambicijos.htm"" target="_blank">įvykis, kuris pasibaigė gyvybės praradimu. Gyvybės, kurią, tikėtina, irgi buvo galima išsaugoti. Ir vėl aistros viešumoje, ir vėl BPC yra diskusijų smaigalyje.

Kas įvyko, visa Lietuva matė iš filmuotos medžiagos, patalpintos „Youtube“ svetainėje. Ne tik matė, bet ir girdėjo. Tačiau ko Lietuva nesupranta, tai reakcijos į jau, galima sakyti, eilinę BPC nesėkmę. Ką mes matome? Vėl matome „munduro gynimą“ ir skundus, kad nėra finansavimo, ir panašiai.

„Vairuotojas bendravo netinkamai“, „BPC – ne dispečerinė“... Vietoje to, gal jau laikas būtų pasakyti, kad nepadarėt per du metus nieko, kad situacija pasikeistų bei įvardinti, kas trukdo tai padaryti?..

Be abejo, specialistai gali pasakyti tiksliai, kaip galima pakeisti BPC veiklą teigiama linkme, tačiau ir ne specialistui aišku, ką galima pakeisti jau dabar:

1. Nedelsiant įdiegti skambinančiojo vietos nustatymą. Protu nesuvokiama, kodėl tai dar nebuvo įvykdyta po įvykių, buvusių prieš dvejus metus. Dar labiau nesuvokiama, kodėl vietos nustatymas bandomas užkrauti ant mobiliųjų tinklų operatorių pečių. Šiais laikais, kai šaldytuvas sugeba užsakyti produktus prekybos centre arba galima savo pamestą telefoną rasti prisėdus prie kompiuterio, skambučio vietos nustatymas turėtų būti niekų darbas.

Duokit bent dalelytę to finansavimo, kuris jau „įsisavintas“ BPC, įmonėms ir žmonėms, kurie tai sugeba padaryti, ir turėsim rezultatą. Jei Lietuva sugeba surengti techninių inovacijų konferenciją, tai tikrai rastų ir žmonių, siūlančių techninius sprendimus.

2. Nedelsiant pakeisti algoritmą. Asmenys, atsakingi už BPC veiklą, mini kažkokį algoritmą, kuriuo vadovaujantis veikia BPC. Visi, kas bent kažkiek matė 911 darbą, žino, kad jų algoritmas yra paprastų paprasčiausias.

Skambinančiajam užduodamas vienintelis klausimas: „What is your emergency?“ (angl. „koks įvykis nutiko?“). Ir į įvykio vietą siunčiamas policijos ekipažas, o jau vėliau arba policija, arba pagalbos centro operatorius, jei paaiškėja iš pokalbio, kad reikia kitų tarnybų, siunčia į įvykio vietą ir jas.

Tuo tarpu, bet kuris susidūręs su BPC veikla patvirtins, kad mūsų BPC pirmiausia paklaus, ar gulintis žmogus nėra išgėręs, koks automobilio, kurį bando nuvaryti vagys, numeris, kas skambina, kur esate... Akivaizdu, kad yra patvirtintas klausimynas ir juo vadovaujasi BPC operatoriai, tačiau taip pat akivaizdu, kad reikia ne tik klausimyno, bet ir sveiko proto.

Gal tokį klausimyną ir galima taikyti, kuomet situacija yra nereikalaujanti skubios intervencijos, bet matome, kad visų situacijų negalima mauti ant vieno kurpalio.

3. Samdyti žmones, kurie turi kompetenciją. Visi nemąstantys robotukai, klausinėjantys pagal nustatytą klausimyną, drebantys dėl savo darbo vietos, nes gali ją prarasti, ne ta seka paklausę klausimų, turi dingti! Taip pat ir nemąstantys jų vadovai, kurie sugeba situaciją įvertinti tik pagal tai, ar paklausė pagal klausimyną.

Skambinantys gali būti (ir dažnai būna) susijaudinę, pikti, šoko būsenoje, negali garsiai kalbėti, turi tik kelis momentus, kuomet gali perduoti informaciją, gali būti neblaivūs, gali būti neveiksnūs ar dalinai veiksnūs, gali būti vaikai ar neįgalūs asmenys, kurie nesugeba išreikšti savo minčių, o gal reiškia jas ne visai suprantamai.

Yra ne kartą pasaulyje buvę situacijų, kuomet skambinantysis apskritai negali kalbėti, tiesiog turi galimybę surinkti numerį. Operatorius turi profesionaliai įvertinti situaciją ir gal net nieko neklausęs siųsti į vietą policiją (žr. 2-ą punktą).

Be jokios abejonės, čia ne paskutinį vaidmenį vaidina ir tai, kad BPC gali mokėti atlyginimus tik pagal teisės aktuose nustatytus rėžius (kurie, kiek matome viešoje erdvėje, yra maždaug 400-500 eurų), tačiau gal galima priimti darbuotojus pagal darbo sutartis, kurie, pavyzdžiui, turi psichologinių ar socialinio darbuotojo žinių.

4. Užkardyti melagingų pranešimų srautą. Spaudoje nurodoma, kad algoritmas yra naudojamas, nes iš 3,7-ių milijonų skambučių tik 700 tūkst. yra pripažįstami įvykiais. Kitaip sakant, vienam tikram skambučiui tenka penki melagingi. O ar esate girdėję, kad melagingai iškvietęs tarnybas asmuo būtų nubaustas? Na, jei ir buvo, tai vienetai.

Kas šiek tiek žino teisę, gali pasakyti, kad geriausiai baudos veikia tuomet, kai bausmė yra neišvengiama. Tuomet nekyla noras rizikuoti ar manyti, kad „šį kartą pasiseks“. Čia kaip Ukmergės g. antradienio rytais, kuomet kas 200 metrų stovi policija – niekas nebando būti gudrus ir visi taisyklių laikosi.

Be abejo, argumentas „visur policijos nepastatysi“ galioja. Dėl to šis punktas ir formuluojamas ne „bausti“, o „užkardyti“, t. y., žmonių kalba sakant – užkirsti kelią. Užkardymas apima ir edukacinę pusę. Jau darželyje vaikai būtų mokomi, jog skambutis 112 yra pagalba nelaimės atveju, o ne žaidimas.

Vėl, grįžtant prie 911 pagalbos pavyzdžio turiu pasakyti, kad JAV bene 90 procentų gyventojų (įskaitant vaikus) žino, kad skambinant 911 gaus pagalbą, o ne klausimyną.

Tai tik keli punktai, kurie galėtų padėti nedelsiant pagerinti BPC veiklą. Įvairiais skaičiavimais vieno žmogaus gyvybė kainuoja nuo 1 iki 3 milijonų eurų. Paskaičiavimas gal ir ciniškas, nes gyvybė yra neįkainojama, tačiau tai labai geras indikatorius, kiek per minėtus du įvykius praradome.

Už tuos kelis milijonus eurų galėjome pastatyti keliasdešimt vietos nustatymo bokštų, sukurti programinės įrangos ir užtikrinti jos palaikymą penkiasdešimčiai metų, nusamdyti 20 profesionalių specialistų... Smagu, kad vidaus reikalų ministras imasi iniciatyvos kažką keisti ir labai viliuosi, kad nereiks po dar kelių metų prisiminti šio straipsnio bei sakyti: „Ir vėl BPC...“

***

BPC viršininko pavaduotojas Tadas Maroščikas paaiškino, kodėl kai kurie pavyzdžiai iš JAV praktikos Lietuvoje kol kas sunkiai pritaikomi.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad BPC neturi jokių techninių ir teisinių galimybių nustatyti skambinančiojo iš mobiliojo ryšio telefono vietą. Pagal Elektroninių ryšių įstatymą skambinančiojo vietos identifikavimas yra ryšio operatoriams nustatyta pareiga ir tai yra suprantama – mobiliojo ryšio tinklas geriausiai žino informaciją iš kur skambina vartotojas.

Skambučio numeriu 112 atveju, BPC iš mobiliojo ryšio tinklo gauna apytikrės skambinančiojo vietos koordinates su paklaida (deja, bet ji kartais siekia iki 40 kilometrų). Visame pasaulyje skambinančiojo buvimo vietą nustato operatoriai ir ją pateikią pagalbos centrams, nes pirmiausiai skambutį gauna operatoriaus bokštas, o tada skambutis yra nukreipiamas adresatui (pagalbos centrui).

Vietos nustatymo tikslumas JAV yra didesnis dėl ten galiojančių įstatymų ir į telefonus montuojamų papildomų daviklių, kurie įgalina sekti žmogų, nustatant jo buvimo vietą ne tik skambučio į 911 metu.

Siekiant išnaudoti išmaniųjų telefonu teikiamas galimybes, BPC ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas sukūrė ir pasiūlė išmaniųjų telefonų savininkams naudotis programėle „GPIS 112“, veikiančią iOS ir Android telefonuose.

Naudojantis programėle galima paskambinti arba kalbėtis tekstu realiu laiku. Pastaroji funkcija skirta kurtiesiems arba tiems, kurie dėl pavojingos situacijos negali klabėti. Ši programėlė skambinančiojo vietai identifikuoti automatiškai aktyvuoja GPS funkcija. Nepaisant to, BPC ir toliau ragina mobiliojo ryšio operatorius įdiegti tikslesnio vietos nustatymo tinklo technologijas, nes labai svarbu turėti kelias galimybes nustatyti skambinančiojo vietą.

Kiek man žinoma, JAV 911 tarnybose ir konkrečiai policijoje naudojamas ProQA klausimų algoritmas. Šiame algoritme klausimas „What is your emergency?“ yra tik pirmas klausimas ir nepaklausus apie skambinančiojo buvimo vietą policijos patrulio į įvykio vietą išsiųsti tiesiog neįmanoma.

Todėl po pirmojo klausimo seka dar 5-6 klausimai, tarp kurių 2 kartus paprašoma pasakyti adresą, ar pažeidėjas ginkluotas ir pan. Visur (taip pat ir 911)  ir  BPC naudojamas skambinančiajam užduotinų klausimų sąrašas nėra vienodas visoms situacijoms. Jis suskirstytas į svarbiausius klausimus (vieta ir įvykio esmė) ir kitus, mažiau svarbius klausimus.

Manau, kad BPC turimas klausimynas neatsargaus vairavimo atvejui yra pakankamai trumpas, svarbiausi klausimai šiuo atveju: kas atsitiko, kur esate, kuria kryptimi važiuoja automobilis. Išsiaiškinus šią informaciją skambinantysis jungiamas su atitinkamu policijos budėtoju, jam taip pat elektroniniu būdu perduodama ir BPC jau išsiaiškinta informacija.

Kita vertus, neneigiu, kad tobulintinų dalykų klausimyne yra, todėl jis periodiškai peržiūrimas ir atnaujinamas.

Taip, visuomenė tikisi, kad BPC profesionaliai įvertins situaciją. Suprantama, kad žmonės, skambindami 112, dažnai būna apimti streso, kurį turi suvaldyti BPC operatorius. Visiems stengiamasi padėti kiek galima greičiau, operatoriai to mokomi profesinio parengimo metu. Šiuo metu BPC pradedančiajam operatoriui gali pasiūlyti tik apie 350 eurų per mėnesį „į rankas“. Todėl suprantama, kad darbas BPC nėra populiarus.

Tačiau noriu pasakyti ir tai, kad pagrindinę informaciją apie pavojingą situaciją, nepriklausomai nuo to, ar ji vyktų Lietuvoje ar JAV, visada pateikia skambinantysis ir būtent jis yra pagrindinis informacijos šaltinis. Todėl ir yra sukurti klausimynai, kuriais turi vadovautis BPC operatorius. BPC priimami operatoriai ir pagal darbo sutartis, tačiau tokia praktika parodė, kad jie neišlaiko įtampos ir vidutinis tokio darbuotojo darbo laikas yra apie 6 mėn.

Informaciją apie melagingus ir piktavališkus netikslinius pranešimus BPC perduoda policijai, kuri atlieka tyrimus. Apie atvejus, kai pažeidėjai išsiaiškinami ir jiems skiriamos sankcijos paskelbiame visuomenei, aiškiname ir pabrėžiame žalą, kuri daroma tokiais veiksmais.

Pagal galimybes dirbame ir su vaikais, kviečiame mokinius į ekskursijas, vaidiname situacijas, kuriose reikalinga skambinti 112, o kuriose nederėtų. Taip pat sutinku, kad visuomenės, ypač vaikų, švietimui reikalingas didesnis dėmesys ir investicijos“, – Justino M. pasiūlymus komentavo T.Maroščikas.

Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: Rusija pradėjo sausumos puolimą Charkive