Prie jo priėjo vaikinas, pasilenkė ir pradėjo kraustyti gulinčiojo kišenes. Iš vienos ištraukė mobilųjį telefoną, iš kitos – piniginę. Patikrinęs nelaimėlio striukės vidines kišenes, sparčiu žingsniu nuėjo.
Stotelėje buvo nemažai žmonių, bet nei vienas iš jų nieko nedarė, apsimetė, kad nemato.
Nieko nelaukęs paskambinau į BPC telefonu 112. Atsiliepusi operatorė pradėjo klausinėti įvairių klausimų, kurie man tuo metu atrodė visiškai nesusiję su esama situacija.
„Sveiki, mačiau kaip iš gulinčio žmogaus ištraukė piniginę ir telefoną. Dabar automobiliu važiuoju paskui įtariamąjį“, – pranešiau aš.
„Kur tai įvyko? Adresas? Kokio amžiaus gulintis žmogus? Kurioje tiksliai vietoje jis guli? Kaip apsirengęs? Ar jis kvėpuoja?“ Pasimečiau. Nežinau, kokio amžiaus, nežinau, ar kvėpuoja, – aš juk važiuoju paskui įtariamąjį. Vienoje rankoje telefonas, kitoje vairas, įvažiuoju į vieną kiemą, į kitą kiemą, kad tik nepamesčiau jo iš akių, o manęs klausinėja, kiek metų gulinčiam žmogui.
Praradęs viltį, kad vagis bus sučiuptas, norėjau padėti ragelį, bet...
„Į kurią pusę pasišalino įtariamasis? Kokio amžiaus? Kaip apsirengęs? Nepadėkite ragelio, jungiu su policija.“
Atsiliepusi kita operatorė informavo, kad keli policijos ekipažai jau netoli įvykio vietos, kad vienas važiuoja iš vienos pusės, kitas iš kitos, ir prašė nuolat pranešinėti, kur link juda įtariamasis.
Tuo metu iš kiemų vėl išvažiavau į pagrindinę gatvę ir ką gi matau? Toje vietoje, kurioje gulėjo nelaimėlis, jau atvažiavus greitoji. T.y. po 2-3 minučių nuo skambučio į BPC pradžios! Tik tada supratau, kam buvo reikalingi tie, tuometiniu mano supratimu, nereikalingi klausimai.
Gaudynės tęsėsi. Nuolat tiesiogiai informuodamas pareigūnus apie įtariamojo judėjimo kryptį, pakliuvau į spūstį. Teko sustoti. Ragelyje išgirdau klausimą: „Ar galite patvirtinti, kad einantis per gatvę žmogus yra būtent tas?“ Patvirtinau.
Staiga iš niekur išniro du policijos pareigūnų automobiliai, užblokavo perėją, paguldė ant žemės įtariamąjį, uždėjo antrankius, įsisodino į policijos automobilį ir išsivežė.
Nepasakosiu apie tai, kaip vėliau turėjau važinėti liudyti, nes BPC su tuo nesusijęs. Tačiau iš šios ir kitų panašių patirčių galiu tik patvirtinti, kad BPC be reikalo neužduoda nei vieno klausimo, nors kartais gali atrodyti kitaip.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
