Šiandien jau mažai kas gali garantuoti, kad nesikeis valstybių sienos, kad ramus bet kokio Europos miesto gyvenimas taip ir liks nuobodžiai gražus.
Daug kam Paryžius privertė peržengti psichologinę vidinę saugumo ribą. Šis teroro aktas stipriai sukrėtė pasaulį, daug žmonių atsisakė minties apie keliones, didelius koncertus ir festivalius, sporto varžybos jau taip pat gali pasibaigti tragiškai. O tai galėjo atsitikti jau arčiau mūsų - Vokietijoje.
Įvykiai vienas po kito sudaro grandinę, kuri verčia susimąstyti ne tik apie Vakarų Europą, bet ir apie mus, ir apie mūsų kaimynus, ir kitas netolimas šalis, kurios kenčia nuo kitokio terorizmo.
Labai gaila žmonių, žuvusių Paryžiuje. Vakarų Europos televizijos begalę laiko skiria šiai tragedijai ir apie tai kalbės dar kelerius metus. Ten nuo terorizmo žuvo daugiau nei šimtas žmonių.
Taip, baisus skaičius, bet pagalvokim, kiek žmonių žuvo nuo kitokio terorizmo Ukrainoje? Ten šimtais niekas neskaičiuoja, skaičiuojama tūkstančiais, tad galima susimąstyti, kokie žmonės pasauliui yra svarbesni. Apie Ukrainos problemas jau seniai Vakaruose nešneka, nors baisūs įvykiai vyko ne taip seniai.
Nors ir visos ES valstybės yra kaip vienas nedalomas kūnas, atskiros dalys jaučia ir mąsto labai skirtingai. Tai, kas svarbu Lietuvai, gali būti nesvarbu Anglijai. Jei viena ES šalis paprastai įsileidžia pabėgelius, tai kita tos pačios Europos šalis juos dujomis varo atgal.
Nėra vieno įstatymo įvairiems atvejams. Atrodo, kad kūnas turi ne vieną galvą. Labai sunku pasakyti, ką reikėjo daryti su pabėgeliais iš Sirijos ir kitų panašių šalių. Tarp jų yra ir teroristų, žmonių, kurie nekenčia europiečių, bet juk jie ne visi vienodi. Aš įsitikinęs, kad tarp jų yra ir gerų, normalių žmonių.
Daug žmonių Lietuvoje stipriai linkę į pacifizmą arba, atvirkščiai, į fašizmą. Tai labai skaldo visuomenę, o toks susiskaldymas labai naudingas kai kurioms nedraugiškoms mums šalims.
Na bet vis tik gal reikėjo tuos pabėgėlius laikyti laikinose stovyklose, kur jiems ten būtų suteikiama pagalba ir taip jie būtų labiau kontroliuojami. Dabar jie plačiai pasklido po Europą ir teks laukti gerų arba blogų žinių apie jų prisitaikymą arba apie jų ketinimus. Skirtingose Europos šalyse gyvena labai skirtingų kultūrų žmonės, skiriasi mentalitetas, mąstymas ir požiūris, tad tik sveikas protas dabar gali išgelbėti.
Pagrindinė straipsnio mintis yra saugumas, kuris stipriai priklauso nuo politikų ir mūsų. Kiekvienas žmogus nori saugaus ir normalaus gyvenimo, bet, kaip rodo istorija, daug konfliktų ir karų būna, nes jie kažkam naudingi. Kiekviena tragedija turi autorių, kuris dažnai lieka šešėlyje.
Beje, televizija ir laikraščiai- stiprus ginklas. Septynerius metus labai dažnai žiūrėdavau Rusijos pirmąjį kanalą. Ten beveik visi filmai, laidos, net meilės serialai susiję su patriotizmu. Daug žmonių yra gilioje tos hipnozės būsenoje.
Nenuostabu, kad daug rusų palaikė karą Ukrainoje. Rusijos valdžia skelbia, kad jie nepadeda sukilėliams, ir jų armijos ten nebuvo ir nebus, bet niekas netiki, kad keli miestai savo jėgomis gali atsilaikyti prieš visą valstybę. Be to, gera sukilėlių ginkluotė ne iš dangaus nukrito, dabar jau visi tiki, kad karą tarp Ukrainos ir sukilėlių laimi trečia šalis.
Kitų valstybių sienų negerbimas, jau tampa įprastu dalyku. Tai parodė įvykiai Moldovoje, Gruzijoje, Ukrainoje. Daugelis sako, kad rusai gina ten savo žmones. Tai gudri taktika nuo viduramžių laikų, nes visi palankūs Rusijai karai nuo to ir prasidėdavo. Kiekviena valstybė gali pasinaudoti šia taktika, bet ne kiekviena valstybė turi tiek galios.
Rusai sau leidžia labai daug, nes teisingumas prieš jėgą – silpnas ginklas, todėl ir Vakarai prisibijo, leidžia nebaudžiamiems šeimininkauti net tada, kai rusų ginti svetimose šalyse nereikia.
Tokią išvadą leidžia daryti karas Čečėnijoje, kur buvo sugriauti miestai, nes žmonės nenorėjo pasiduoti Rusijos valdžiai. Begalės žmonių buvo išžudyta, kitiems žmonėms įskiepytas rusiškas mąstymas, sugriauta sostinė atstatyta – tai kaip žudiko saldainis, numestas vaikui, kurio tėvą pats nužudė.
Dabar Lietuva turi skydą, kuris vadinasi NATO. Tikiuosi, tai labai stipri siena, apsaugosianti nuo daugelio bėdų. Tad saugokit save ir neauginkit žudančio pykčio savyje. Mylėkit savo artimuosius ir labiau pasitikėkite savimi, o ne žiniomis televizijos ekrane.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
