Butų nuomos kainomis domiuosi jau ilgą laiką, nes tenka pačiai nuomotis, o visuomet norisi rasti geresnį variantą. Pirmąjį būstą nuomojausi maždaug prieš 2 metus. Nuo to laiko nuolat stebiu nuomos skelbimus.
Kiekvienas žmogus savo turtą įvertina skirtingai. Būna tokių savininkų, kurie stengiasi išplėšti kiekvieną centą ir nuomoja būstą kosminėmis kainomis. Bet būna tokių, kurie jaučia gėdą, leisdami žmogui gyventi bute, kuriame papelijusi siena, suplyšę tapetai – tuomet kaina būna mažesnė.
Tačiau maždaug prieš 2 metus paprastą, tikrai tvarkingą vieno kambario butą galima buvo išsinuomoti už 300 litų.
Už 400 litų galėjai rasti itin gerai suremontuotą butuką, na, o jeigu jau ieškodavai už 500 litų ir daugiau, tai išvis pasaka. Kalbu apie Kauno butų kainas. Taip pat noriu pabrėžti, kad bendrabučio tipo butai, nors ir su patogumais, neviršydavo 300 litų ribos, o paprastą bendrabučio kambarį be patogumų galėdavai rasti maždaug už 200 litų ar mažiau. Jeigu vieno kambario butas būdavo prastos kokybės, jį išsinuomoti galėjai už 250 litų.
Taigi, kai ieškodavau būsto, visuomet nustatydavau, kad rodytų skelbimus nuo 250 litų iki 400 litų. Ir, pripažinsiu, ties 300 – 350 litų riba rasdavau nemažai variantų, kurie mane sudomindavo. Man teko nuomotis butą už 350 litų: jame buvo šarvuotos durys, plastikiniai langai, naujai suremontuotas kambarys su baldais, o virtuvė, tualetas ir vonia buvo neremontuoti, bet tvarkingi. Tikrai buvo galima gyventi. Pora kilimėlių, paveikslėlių ir jauku!
Sužadėtiniai ieškojo būsto
Taip jau nutiko, kad praeitais metais gero būsto nuomotojas nuomoti nebegalėjo, tad man teko ieškoti ko nors naujo. Su sužadėtiniu nusprendėme, kad laikas gyventi kartu ir puolėme į būsto paieškas. Kuriam laikui, kol rasime, apsistojome pas sužadėtinio tėvus. Ir tada, kaip tik po euro įvedimo, prasidėjo ženklus nuomos kainų kilimas.
Jeigu anksčiau mes galėjome normalų butą išsinuomoti už 350 litų, tai reiškia, kad dabar mes jį galėtume nuomotis už 100 eurų. Prašau, skaitytojai, įeikite į kurį nors butų nuomos tinklapį ir nustatykite, kad jums rodytų tik tuos skelbimus, kurie neviršija 100 eurų. Ką radote?
Aš radau tik kambarius (nuomotis kambarį už trečdalį algos? Vieną, mažą kambarį?..) ir butus su papildomomis sąlygomis: reikės priimti šeimininką nakvoti tomis ir tomis mėnesio naktimis, butas dviejų kambarių, bet nuomojamas kaip vieno kambario.
Arba vienas kambarys užrakintas, o tai juk reiškia, kad šildymo sezonu mokėsite mokesčius už nieką, be to, tikriausiai dar susilauksite svečių – juk vienas kambarys laisvas, ar nieko, jeigu nuomotojas kiek pasisvečiuos, nuomojamas priemiestyje...
Didinu paiešką iki 150 eurų. Tai reiškia, beveik 500 litų. Noriu pabrėžti, kad tai – daugiau negu pusė minimalios algos. Ir ką mes randame? Nemažai bendrabučio tipo butų. Bendrabučio tipo butas už 500 litų? Jūs turbūt juokaujate... Nebent visą aukštą nuomojate!
Jeigu ieškosite paprasto, ne bendrabučio tipo name esančio buto, už 150 eurų (kai minimali alga „į rankas“ – 270 eurų) galime rasti tokį butą, kad žiūrint į jo nuotraukas lūpa atvimpa. Visiškai netvarkingas, su keliais sulūžusiais baldais, be buitinės technikos, su lauko durimis, kurios neatlaikytų nei vieno spyrio. Aršiems komentatoriams iškart pasakau: be abejo, visur būna išimčių, galbūt kam ir pavyko už 150 eurų išsinuomoti normalų butą.
Aš irgi ieškojau kokios nors išimties ir po pusės metų radau. Už 130 eurų, tai reiškia, už 450 litų, išsinuomojome padorų butuką – ne naują, bet tvarkingą, su baldais ir buitine technika. Tačiau tokių variantų nedaug.
Jeigu nuomos kainos nebūtų taip pakilusios, kambarį galėtume išsinuomoti iki 50 eurų, už normalaus buto nuomą mokėtume apie 100 eurų, už gero – apie 120 ar 130 eurų, o už tobulo – 150 ir daugiau. O dabar už tikrai geros kokybės butą mokama 200 ir daugiau eurų. Na, beveik visa minimali alga. Ar tai normalu? Juk tai yra kaina nuo maždaug 750 litų!
Kaip išgyventi jaunai šeimai?
Įsivaizduokite jauną dviejų asmenų šeimą, kuri dirba už minimalias algas, nes gerai apmokamą darbą be patirties nėra lengva rasti. Įsivaizduokite, kad nei vienas, nei kitas asmuo neturi galimybės apsistoti pas gimines, ir kad jų nelaukia joks palikimas.
Tarkim, po kelerių metų vyro atlyginimas pakilo, bet neviršija 500 eurų. Tačiau gimė vaikas, kuriam reikia tikrai daug lėšų, tuo pačiu – reikia didesnio būsto, tad finansiniu atžvilgiu niekas nepasikeitė. Iš kur tokiai šeimai susitaupyti savo būsto pradiniam įnašui?
Dirbi tam, kad sumokėtum už nuomą, mokesčius, maistą. Kitaip tariant, kad išgyventum. Arba ari per dienas ir naktis, nematydamas nei savo šeimos, nei poilsio. Na, arba prisiimi greitųjų paskolų ir klimpsti į skolų liūną. Arba imi nusikalsti – vogti, apgaudinėti.
O paskui visi sako, kad jauni žmonės elgiasi siaubingai. Bėda ta, kad jie neturi kaip išgyventi. Štai mes – gyvename padoriai, bet apie kiną, kavines, keliones ir panašius dalykus tik pasvajoti galime...
Daug kas sakys – neturi už ką, tai ir negyvenk, ne nuomotojų bėdos, kad vargšai pinigų neturi. Bet juk akivaizdu, kad tie, kurie turi daug pinigų, būsto nesinuomos, nes turės savo. Bet kodėl norėdamas pernakvoti ne lauke, o po padoriu stogu turi atiduoti daugiau ne pusę savo algos? Žmonės ir atiduoda. Juk rinktis nėra iš ko...
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
