Kažkaip norisi tikėti, kad gyvendami 2015 metais mes jau suprantam, kas yra tas alkoholis, ir kaip jis mus veikia. Suprantam, kad jo visai nereikia tam, kad turėtum draugų ar išreikštum padėką, užuojautą kitam. Juk su draugu apie gyvenimą galima pasišnekėti ir be taurelės ar bokalo. Apkabinti, padėkoti ir užjausti galime ir visiškai blaivūs, ar ne?
O merginą įsimylėti ir sužavėti gali ir tiesiog būdamas savimi. Nebūtina „paimti ant drąsos“. Visa tai mes kaip ir suprantam ir tikrai žinau, kad esam ne sykį taip darę. Bet yra vienas dalykas, kurio mes visgi iki galo nesuprantam ir leidžiam jam egzistuoti. Tai alkoholio verslas.
Kabliukas vienišiems ir nelaimingiems
Jis remiasi žmonių fizine ir psichologine priklausomybe – vadinasi, atsirenka tuos, kurie jautriausi ir silpniausi. Jie kuria reklamas, kuriose sako, kad alkoholis – tai tradicijos, vyriškumas, seksualumas, o vakarėliai be jo – prasti. Įsivaizduojat?
Ir ant tokio kabliuko pasimauna visi vieniši, liūdni, nelaimingi arba šiaip nedrąsūs žmonės. Bet žmonės nėra kalti dėl to, kad jų protą veikia cheminis junginys, kuris sukelia priklausomybę. Tai jau tik pasekmė.
Mane žiauriai „taško“, kai penktadienio vakarą važiuojant autobusu iš Vilniaus į Trakus, jis yra pilnutėlis jaunų žmonių, ir beveik visi iš jų jau pusgirčiai. Ir kalbasi apie tai, kaip gėrė ten ar šen, kaip „kietai“ tada „pavarė“, apsivėmė ir buvo linksma.
Arba kai po kalėdinės eglutės įžiebimo visi traukia pirkti gėrimų, kad pratęstų vakarą. Ir tai ne keli, keliolika, o keliasdešimt jaunų vaikinų ir merginų.
Visa tai ir mūsų karta darė. Aš žinau, kad kai kurie vis dar daro. Tai niekur nedingo – problema šitoje šalyje egzistuoja ir bujoja kaip niekada.
Kvaila sakyti, kad problema yra vien patys žmonės, kurie pasiduoda. Problema yra verslas, kuris naudojasi žmonių silpnybėmis. Problema yra ta, kad Seimo nariai mano, jog šį verslą reikia palaikyti. Nesuvokia, kokią žalą jis daro visuomenei.
„Facebook“ žinutė Seimo nariui
Neseniai visiems pagrindinių partijų vadovams išsiunčiau laišką su klausimu, kokį planą jų partijos yra paruošusios dėl alkoholizmo mažinimo šalyje.
Laukiau beveik mėnesį. Nė vienas Seimo narys man neatrašė. Mąsčiau, kodėl jie nebendrauja šia svarbia tema? Atsakymą radau gana greitai. Vos praėjus mėnesiui, kai Seimas nusprendė panaikinti alkoholį iš degalinių, kelių Seimo narių iniciatyva įstatymas buvo grąžintas svarstyti iš naujo.
Pasirodo, tai jau ne pirmas kartas, kai alkoholio lobistai sugeba paveikti Seimo narius savo naudai. Kai socialiniame tinkle „Facebook“ uždaviau klausimus pirmą Seimo kadenciją dirbančiam Seimo nariui Šarūnui Gustainiui, tikėjausi, kad politikas pateiks argumentų, kodėl jis siūlė pataisas, kad alkoholis nebūtų pašalintas iš degalinių.
Tikėjausi, bet mano viltys – šuniui ant uodegos. Jis ne tik neatsakė į mano klausimus, bet dar ir užblokavo mane, kad daugiau neklausinėčiau. Matyt, tie klausimai kenkė jo profilio įvaizdžiui. Pasijutau kaip sovietinėje valstybėje, kurioje Seimo nariai mano, kad gali nesiskaityti su rinkėjais. O juk mes, rinkėjai, jiems ir duodame darbo vietą 4 metams.
Ne laisvė, o liga
Mano supratimu alkoholio verslą reikia supakuoti į dėžutę ir padėti į vietą, kuri jam ir priklauso, o ne skatinti alkoholio gyvavimą plačiu mastu. Teko svečiuotis Švedijoje ir koncertuoti karališkajai šeimai. Iš tos kelionės parsivežiau atsiminimą apie tai, kaip švedai sutvarkė alkoholio reikalus šalyje – alkoholis ten parduodamas tik specialiose alkoholio parduotuvėse.
Skandinavai supranta, kad maisto prekių parduotuvėse jam ne vieta. Kas nori – tas geria ir be reklamų.
Panašu, kad 2015 metais Lietuvoje Seimas vis dar skaičiuoja tik eurus. Tuo tarpu Lietuvos šeimos skaičiuoja prasigėrusius vaikus, draugus, pažįstamus. Tai ne satyra – tai vis dar realybė.
Aš pamenu savo paauglystę, kuri buvo praleista praktiškai kasdien geriant alų ir tūsavojant iki nukritimo. Nes taip mes susikalbėdavom tarpusavyje, krėsdavom pašėlusius dalykus ir jautėmės laisvi.
Ir pamenu, kaip vieną dieną, jau būdamas pilnametis, išeidamas iš studentų bendrabučio, supratau, kad visa tai yra liga, o ne laisvė. Tai yra socialinė liga. Normalu yra, kai žmonės tarpusavyje susikalba ne prisigėrę, o blaivūs. Kai kuria ne prisigėrę, o blaivūs. Kai myli ne prisigėrę, o blaivūs. Kai atsipalaiduoja nuo geros muzikos, skanaus maisto, bendravimo, meno – ne prisigėrę, o blaivūs. Tai yra normalu.
Linkiu visiems šitos mažos, bet nuostabios šalies žmonėms atrasti ir pajusti, kad viską, ko jums reikia laimei, jau turite savo viduje. Linkiu to, bet nemokau, kaip elgtis. Spręskite patys.
Aš galiu pasakyti, kad būti savimi, būti natūraliam – tai veža daug geriau už bet kokį gėrimą. Na, o Seimo nariams norėčiau skirti šį savo rašinį ir atvirai jų paklausti – kada jūs pagaliau suprasite, kad alkoholis yra mūsų šalies vėžys? Tai didžiulė visuomenės liga, kurios mes vis dar neišgydome. Esame maži, bet geriame kaip patys didžiausi. Ir visi krepšinio medaliai nublanksta prieš tokius „pasiekimus“.
* * *
Seimo narys Šarūnas Gustainis tvirtino, kad autorius su juo asmeniškai nebandė susisiekti.
„Nelabai identifikuoju tą žmogų pagal jo vardą ir pavardę. Manau, pagal „Facebook“ statusą jis nebuvo mano draugas. Tačiau paskutiniu metu buvo keletas žmonių, kurie rašė komentarus „Facebook“ – tiek į mano profilį, tiek prie bet kurio mano paties komentaro įvairiausiomis temomis. Manau, kad per visą gyvenimą esu užblokavęs tik 3-4 žmones.
Yra tam tikros, pagal kiekvieno sąžinę suvokiamos taisyklės, ką žmogus gali rašyti ant kito „Facebook“ sienos ir ko ne. Pagal šias taisykles ir vertinu rašančius mano profilyje. Jeigu turinys įžeidžia, nebūtinai mane asmeniškai, bet ir kitus, jeigu naudojami keiksmažodžiai ar atvirai pasisakoma prieš Lietuvą – to būti negali.
Šiuo atveju, buvo bandymas visais būdais, net ir nesusijusiose temose rašyti tą patį ir mane prie to komentaro „taginti“. Visiškai negražus, nesąžiningas būdas ir nekonstruktyvus bendravimas. Nežinau, ar šis žmogus, ar kitas, rašęs ta pačia tema, postuose naudojo daug šmeižto ir klaidingos informacijos.
Esu vienas iš daugiau „Facebook“ bendraujančių Seimo narių. Pats administruoju savo puslapį, rašau, fotografuoju. Visada kviečiu bendrauti ir diskutuoti, jei diskusija paremta sveiku protu. Tačiau jeigu informacija šmeižikiška, o diskusija vyksta principu „vienas apie batus, kitas apie ratus“...
Šis asmuo su manimi niekaip nebandė susisiekti asmeniškai. Nei telefonu, nei elektroniniu paštu ar netgi privačia „Facebook“ žinute. Jeigu būtų bandęs ir tam aš būčiau užkirtęs kelią (užblokavęs), tada jausčiausi kaltas. O dabar, kai žmogus bendrauja nekonstruktyviai?
Iš esmės aš pritariu jo gyvenimo tiesoms, tačiau tai, kaip jis renkasi jas išreikšti, man yra nepriimtina. Aišku, kodėl jam užkliuvau – buvau pateikęs porą pataisų alkoholio kontrolės įstatymui. Tačiau pats alkoholio absoliučiai nevartoju jau beveik 20 metų“, – teigė Š.Gustainis.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
