Nuo 2016 m. vasario 1 d. kiekviena parduotuvė, prekiaujanti maisto produktais, privalės supirkinėti panaudotas maisto produktų pakuotes. Tokiu būdu bus pradėtas dar vienas etapas mažinant buitinių atliekų išmetimą į šiukšlių konteinerį. Ar bus norimas efektas, parodys laikas.
Vienas iš etapų – įrengti buitinių atliekų rūšiavimo konteinerius prie gyvenamųjų namų – pasiteisino: jie visuomet iki viršaus prigrūsti popieriaus, plastikinių butelių ir stiklo. Atliekų rūšiavimas tapo viena ateities kartų gyvenimo vertybių. Darželiuose yra įrengtos dėžės su atitinkamais užrašais, kur reikia mesti popierių, plastiką.
Ir ne tik.
Iš atliekų rūšiavimo galima užsidirbti. Ne paslaptis, kad dalis visuomenės dar nesubrendo atliekų rūšiavimui ir viską meta į bendrą buitinių atliekų konteinerį. Tuo naudojasi asocialūs asmenys ir, surinkę kas vertinga iš buitinių atliekų konteinerio į savo maišus, priduoda tai antrinių žaliavų supirkimo punktuose.
Uždirba ir mano šeima. Vienu metu iš proto varė nuolatinis lakstymas su šiukšlių pilnu maišu nuo namų iki šiukšlių konteinerio, o šiukšlių maišų pirkimas tapo manija pirkti juos glėbiais „su akcija“. Nusprendžiau atliekas rūšiuoti.
Nors kaip tik tuo metu atsirado antrinių žaliavų rūšiavimo konteineriai prie namų, man jie atrodė įtartinai, todėl rūšiavau rūsyje. Parūšiavęs tam tikrą kiekį, antrines žaliavas išveždavau priduoti į antrinių žaliavų supirkimo punktus.
Tai trunka jau 3,5 metų. Pavyko surūšiuoti ir priduoti 266 kg antrinių žaliavų. Pinigine išraiška būtų 23,24 euro.
Kokia nauda? Pirma, tai, kad rūšiavimu namuose susidomėjo žmona, vaikai. Jie į mano hobį žiūri labai palankiai. Žinoma, aš nebėgu prie konteinerio ar nuo gatvės rankioti besimėtančių antrinių žaliavų. Rūšiuoju tik savo šeimoje panaudotas maisto prekių pakuotes.
Savaime suprantama, kad ieškojau ne tik pinigų šaltinio. Buvo įdomu ir ekologija.
Mūsų šeimos antrinių žaliavų rūšiavimo rezultatai: aliuminio rūdos (boksito) sutaupyta – 27,6 kg, chemikalų, naudojamų aliuminio rūdos gamyboje, – 18,4 kg, sutaupyta stiklo pirminės žaliavos – 183,9 kg, anglies dioksido į atmosferą neišmesta – 48,27 kg.
Kitaip tariant, už tai televizorius veiktų be pertraukos 1,6 metų, 100 W elektros lemputė degtų 10 metų, išsaugota – 1,38 medžio.
Jeigu spręstume pagal medžius, tai sutaupyta 40 metų žmogaus gyvenimo, nes vidutiniškai tiek užtrunka, kol užauga vienas medis.
Kaip vyksta rūšiavimas?
Antrines žaliavas namuose dedu į tam skirtas dėžutes (matyti nuotraukose), vėliau makulatūra surišama ir surištas paketas laikomas balkone. Kitos antrinės žaliavos kraunamos į pirkinių maišelį, o kai prisirenka pilna dėžutė, viskas nešama į rūsį.
Taip rūšiuojame apie mėnesį, o tada išvežame į supirkimo punktą. Supirkimo punktas yra už poros kilometrų, prie didžiulio prekybos centro, tad priduodami antrines žaliavas kartu ir apsiperkame jame.
Vienu metu išvežama: plastikiniai buteliai (apie 1,5-2 kg) – 0,34–0,43 Eur, aliuminio skardinės (apie 0,4–0,6 kg) – 0,14–0,21 Eur, makulatūra (apie 1,5–4 kg) 0,04–0,12 Eur, spalvotas stiklas (apie 0,5–2,8 kg) – 0,02–0,09 Eur, skaidrus stiklas (apie 0,8–4,3 kg) – 0,03–0,17 Eur, sulčių, pieno pakuotės (apie 0,2–0,95 kg) – 0,02–0,08 Eur, depozitas nestandartinis (toks, kurio nesuperka prekybos centre, nes tušti alaus buteliai į rūšiavimo kiekį ir pajamas nėra įskaičiuojami (apie 2–9 buteliai), – 0,14–0,63 Eur.
Iš viso: 0,73–1,73 Eur. Vienam kartui vienai šeimai juokinga suma. O jeigu, tarkim, paskaičiuotume iš visų butų, namų, kur gyvena šeimos, kurių, manau, gali būti apie 700 000 Lietuvoje. Tuomet pajamos per mėnesį už surūšiuotas antrines žaliavas būtų 511 000–1 211 000 Eur. Per mėnesį! Įspūdinga suma. Ane? :)
***
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė patikslino, kad nuo 2016 m. vasario 1 d. pradės veikti užstato už vienkartines pakuotes sistema.
„Ši sistema bus taikoma alaus, alaus kokteilių, sidro, kriaušių sidro, vaisių vyno, vaisių vyno kokteilių, vaisių vyno gėrimų, kitų fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių ir nealkoholinių gėrimų (gaiviųjų gėrimų, stalo vandens, giros), natūralaus vandens, šaltinio vandens, fasuoto geriamojo vandens, sulčių, nektaro, supakuotų į šią prekinę vienkartinę pakuotę, kurios talpa didesnė negu viena dešimtoji litro, bet mažesnė negu trys litrai.
Pirkdami gėrimus, išpilstytus į užstato ženklu pažymėtą stiklinę, plastikinę ar metalinę pakuotę, pirkėjai kartu sumokės ir aplinkos ministro įsakymu nustatytą užstatą už pakuotę (0,10 Eur).
Šį užstatą jie galės atgauti tuščią pakuotę grąžinę į bet kurią parduotuvę, nepriklausomai nuo to, kurioje parduotuvėje įsigijo supakuotą gėrimą, išskyrus tas, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m, ir prekyvietes, kioskus, degalines bei viešojo maitinimo įstaigas. Išimtis netaikoma kaimo vietovėse esančioms parduotuvėms“, – informavo L.Zukė.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
