Ar tikrai tai mums visiškai nauja? Dviveidžių visuomene, nusiimkim kaukes ir kiekvienas nors sau sąžiningai prisipažinkim, kad tai yra įprastas reiškinys mūsų visuomenėje ir kad mes ne vieną kartą esam davę kyšį medikams.
Esu šeimos gydytoja daugiau nei 20 metų ir matau tą virtuvę, todėl galiu atvirai pasakyti: visi tie lipdukai ant kabineto durų, kad geriausia padėka – jūsų šypsena, yra tik dar viena mūsų dviveidiškumo apraiška. Kas iš to lipduko, jei už durų vyksta tie patys procesai, kurie vyko dešimtmečiais? Vienas duoda, kitas ima.
Būsimieji medikai – studentai, rezidentai – mokomi imti kyšius dar bestudijuojant. Kai antroje mokslų pusėje prasideda klinikinės disciplinos, studentai bei rezidentai dalyvauja kartu su gydančiu gydytoju ligonio apžiūrose arba vizitacijose su skyriaus vedėju ar konsultuojančiais specialistais.
Čia ir prasideda rašytojo plunksnos verti spektakliai, kai gydantys gydytojai, skyriaus vedėjai, konsultantai įvairiais veiksmais – glostymu ar plekšnojimu per kišenę, pirmo, antro pirštų trynimu vieną į kitą, įvairiomis mįslingai nepabaigtomis frazėmis duoda suprasti, kad reikia duoti piniginį kyšį. Visi aplinkiniai apsimeta nieko nematantys ir nieko nesuprantantys – tai žiūri pro langą, tai į lubas, o sandėris vyksta visų akivaizdoje.
Dar gražiau būna, jei žmogus vaidina nesuprantantis (o gal ir tikrai nesupranta), ko iš jo norima. Tada taikoma kita taktika – visiškas ignoravimas: prie ligonio niekas neprieina 2-3 dienas. Tiek laiko pakanka nesusipratėliui paprotinti.
Gydytojai rezidentai yra verčiami imti kyšius. Pavyzdžiui, ponai gydytojai nieko neturi šiandien prie vidudienį geriamos kavutės. Tuomet rezidentas siunčiamas į prižiūrimą palatą ir privalo ką nors atnešti – saldainių dėžutę ar dar ką nors. Jei tądien niekas iš ligonių niekuo „neatsidėkoja“, belieka pirkti iš savo vargano rezidento atlyginimo, jei nenori būti balta varna kolektyve.
Dar yra du atvejai, kada visi duoda kyšius. Tai laikotarpis prieš operaciją ir prieš gimdymą. Ir kuo situacija sudėtingesnė, tuo kyšio suma didesnė. Prieš operaciją reikia „pamaloninti“ ne tik operuojantį chirurgą, bet ir anesteziologą, nes, neduok Dieve, gali ir neatsibusti.
Bjauriausia, kai operuojantys gydytojai žino, kad situacija neturi perspektyvos ir finalas aiškus -laidotuvės po kelių dienų ar savaičių, bet nesibodi papildyti savo piniginės vokelio turiniu.
Kita sritis – gimdymai. Mokama nėštumą prižiūrinčiam gydytojui, mokama gimdymą priimančiam gydytojui ir akušerei.
Klausiau savo pažįstamų teisininkų – garbingų, sąžiningų teisės dėstytojų, profesorių: ar mokėjot už savo žmonos gimdymą? Visų atsakymai buvo teigiami. Jei nemokėjo pirmą kartą, tai mokėjo per kitus gimdymus, nes, neužmokėjus per pirmus kartus, buvo įvairių nemalonumų ir pogimdyminių komplikacijų.
Iš kitos pusės, juk negimdoma dešimtimis kartų, o porą kartų gyvenime vardan šventos gimdyvės ir mylimos moters ramybės, vardan išsvajotojo vaiko sveikatos galima ir paminti sąžinės priekaištus.
O kur dar darbingumo/neįgalumo nustatymo komisijos, dantų, sąnarių protezavimo eilės?
Tos situacijos, kai duodam kyšį laisva valia ar spaudžiami tam tikrų aplinkybių, visiems mums yra žinomos. Tai yra vieša paslaptis. Tad nevaidinkim šventuolių, niekada, o, niekada neduodančių kyšių medikams ir besibaisinčių Rimantės Šalaševičiūtės poelgiu.
Jaunoji karta lyg ir nenorėtų susitaikyti su tokia tvarka medicinoje, bet kai iškyla egzistenciniai klausimai – gyvybės ar mirties klausimas, sveikatos ar neįgalumo visam gyvenimui klausimas – visi pasiduoda.
Paklauskim bet ko – STT vadų, premjerų, ministrų, Seimo vadovų: ar mokėjote už žmonos gimdymą? Ar mokėjot už mylimos mamos/tėvo/vaiko operaciją? Ir visi žinom, koks bus sąžiningas atsakymas.
Tad nereikia kaltinti vieno žmogaus, prisipažinusio dariusiu tą, ką darome visi ir darome nuolat. Geriau tegu atsakingos institucijos nuoširdžiai pasidomi mūsų ligoninių vyr.gydytojų, skyriaus vedėjų, chirurgų, akušerinių-ginekologinių skyrių vedėjų turimu turtu ir to turto pagrindimu gautomis pajamomis.
Štai kur Pandoros skrynia, o ne kažkokio pensininko ar varguolės daugiavaikės mamos nuslėpti keli eurai. Galų gale, turėkim drąsos ir pažvelkim realybei į akis.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
