Atskleisti tikrąją skulptūros prasmę nusprendė kūrinio autorės Zuzanos Pranaitytės dukterėčia Lina Wahl. Užjūryje gyvenanti moteris susisiekė su „Bendraukime“ ir papasakojo, ką iš menininkės tetos lūpų išgirdo prieš metus.
„Aną pavasarį viešėdama Lietuvoje lankiau tetą Zuzaną ligoninėje. Kalbėjome apie jos darbus. Tada ji pasakė, kad jos skulptūra „Žvejo dukros“ – visai ne žvejo dukros, o trys Baltijos valstybės. Ir nurodė, kad Lietuva viduryje.
Valstybės žiūri į Vakarus, ieškodamos pagalbos, vaduojantis iš sovietų okupacijos“, – laiškuose redakcijai rašė L.Wahl.
Šventosios kopose stovinti 4 metrų aukščio skulptūra – kūrinys, iš autorės pareikalavęs daugiausia jėgų. Pasak jos dukterėčios, tetai netgi devynis kartus reikėjo daryti jo eskizą.
„Prisimenu tetą, darančią „Žvejo dukrų“ eskizus. Tetos dirbtuvėse prie Vilnelės jų buvo daug. Mėgdavau ten būti. Būdama paauglė aš pozavau tetai, kai ji lipdė šias skulptūras. Stovėjau ant pastolių, o teta lipdė „dukrų“ kojas, pirštus. Man davė šiek tiek molio, kad nenuobodžiaučiau.
Tada jas vežė į tuometinį Leningradą, kur jos buvo išlietos iš metalo“, – pasakojo moteris.
Nors „Žvejo dukros“ jau 34 metus žavi miesto gyventojus ir svečius, pasak L.Wahl, sovietmečiu teta tiesos apie skulptūrą pasakyti negalėjo, mat būtų atsidūrusi kalėjime.
„Jos brolis Karolis buvo sušaudytas, kai jam buvo vos 16 metų. O tėvas – mano senelis – buvo nužudytas. Niekas niekada jo nerado. Mano šeima sovietmečiu labai nukentėjo, buvo išvežti į Sibirą, iš jų atimtas turtas ir žemės. Tai pasėjo baimę, kuri neleido laisvai kurti ir reikšti minčių“, – sakė skulptorės dukterėčia.
Nepaisant to, Z.Pranaitytė kūrė jau nuo jaunystės. L.Wahl pasakojo, jog tetą labiausiai įkvėpdavo šventųjų veidai. Tikėjimas lydi ją iki dabar – šiuo metu skulptorė gyvena vienuolyne Vilniuje.
„Kol žmogus gyvas, nelabai kas ir domisi. Sovietmečiu ji negavo jokių apdovanojimų. Nebuvo lojali tai sistemai, nepataikavo. Tačiau bijojo ir būti per daug atvira“, – paaiškino dukterėčia.
L.Wahl išsakė savo didžiausią norą – kad, nors ir prabėgus daugeliui metų nuo „Žvejo dukrų“ sukūrimo, Lietuvos žmonės pagaliau žinotų tikrąją jos istoriją.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
