Jose siūloma pašalpos neskirti jei: „per paskutinius 2 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinės paramos dienos buvo nustatyta, kad vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo buvo neblaivus, t.y., jam buvo nustatytas lengvas (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), vidutinis (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis“.
Mano kaip socialinio darbuotojo klausimas: ar mes netapsime kontrolieriais ir pašalpų atiminėtojais? Sunku įsivaizduoti, kaip alkoholio vartojimas bus fiksuojamas asmens buityje. Ir kaip sužinoti, kad tai daroma būtent iš socialinės pašalpos lėšų?
Socialinio darbuotojo vienas iš pagrindinių tikslų yra motyvuoti asmenį keistis. Jau nemažai savivaldybių taiko tokią socialinės paramos formą: kuomet asmuo ne pagal paskirtį naudoja socialinę paramą, ši jam tam tikru procentu išmokama kortelėje. Už tą kortelę negalima įsigyti tabako ir alkoholio.
Taip pat savivaldybės socialinės paramos teikimo komisija, dalyvaujant ir bendruomenei, gali siūlyti dalį socialinės paramos teikti už gydymą dėl priklausomybės ligų. Manau, šią paramos formą reikėtų toliau plėtoti, o socialinės rizikos asmenys, gaunantys pašalpas ir piktnaudžiaujantys alkoholiu bei kitomis psichotropinėmis medžiagomis (apie ką nėra kalbama pataisose) turėtų gauti paramą kitokiomis formomis.
Tai: maitinimas labdaros valgykloje, parama rūbais, maisto produktais, parama mokyklos prekėms. Dauguma sakysite, kad šią paramą priklausomi asmenys sugebės išmainyti į alkoholį, bet ar atėmus pašalpą pažadinsime asmens motyvaciją keistis? Ar iššauksime dar didesnį priešiškumą socialiniam darbuotojui ir ištiestai pagalbos rankai?
Sutinku, kad mokesčių mokėtojų lėšos socialiniai paramai turi būti naudojamos tikslingai, o ne kvaišalams, bet šios tvarkos įgyvendintojais negali tapti socialiniai darbuotojai. Socialiniai darbuotojai, neturintys kitų alternatyvių pasiūlymų, telieka motyvuojančiais asmenimis.
O alternatyvų yra: gydytis nuo alkoholizmo, lankyti anoniminių alkoholikų, narkomanų draugijas, gydytis priklausomybės ligų centruose, lankytį smurtą mažinančią programą, lankyti pozityvaus elgesio programą. Šias priemonės dabar galima taikyti tik per teismą gavus vaiko teisių apsaugos skyriaus siūlymą. Bet tik socialinės rizikos šeimoms.
Manau, šią sistemą reikia supaprastinti ir praplėsti. Ji turėtų veikti ne tik su rizikos šeimomis, bet ir su socialinės rizikos asmenims. O pašalpos atėmimas turėtų būti kraštutinė priemonė išnaudojant kitas asmeniui taikomas ar siūlomas pagalbos ar paramos priemones.
S.Lileikis yra Klaipėdos krašto socialinių darbuotojų asociacijos pirmininkas.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
