Pradėsiu nuo pradžių. Mano vaikas baigia aštuonias klases progimnazijoje ir teks išeiti mokytis į gimnaziją. Atrodo, viskas paprasta – pabaigia vieną mokyklą ir pradeda mokslus kitoje.
Deja, mieste mažėja gyventojų, todėl mažėja ir mokinių mokyklose. Taip, pavyzdžiui, pernai į gimnazijas stojo apie 730 mokinių, o šiemet apie 640 yra padavę pareiškimus.
Sąmoningai neįskaičiavau specifinių gimnazijų, iš kurių „migracija“ beveik nevyksta. Tai – Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazija (katalikiškoji), kurioje mokoma nuo 1-os iki 12-os klasės, Raimundo Sargūno sporto gimnazija ir Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazija.
Taigi, likusiose penkiose gimnazijose šiais metais sumažėjo 90 mokinių arba, kitaip tariant, vieną reiktų uždaryti. Tačiau valdžia Panevėžyje pagalvojo kitaip: ji sumažino mokinių skaičių visose mokyklose.
Atrodytų, teisingai pasielgė, nes visiems po lygiai, tačiau lygiavos čia nebuvo. Spėkite, kuriose mokyklose mokinių sumažino daugiausia? Nesivarginkite.
33 proc. sumažėjo vietų vienoje stipriausių Lietuvos gimnazijų – Juozo Balčikonio, tiek pat vietų neteko meninės pakraipos Juozo Miltinio gimnazija. Po 11 proc. vietų neteko likusios 3.
Kodėl tokia nelygybė? Gal nėra norinčiųjų?
Pavyzdžiui, Vytauto Žemkalnio gimnazijos Higienos pasų registre nėra! Tai į kokį mėšlyną pateks mano vaikas, gal gali atsakyti Panevėžio švietimo skyrius, miesto savivaldybė ar švietimo ministrė?
Manau, geriausiai mokyklas reitinguoja tėveliai, paduodami pareiškimus. Taigi, mokyklų reitingai pagal paduotus pareiškimus:
Pirmose dviejose norinčiųjų mokytis daugiausia, bet ir vietų sumažėjo daugiausia. Nesuprantu, kodėl mažinamas mokinių skaičius geriausiose mokyklose?
Įsivaizduokite, kad atėjote į prekybos centrą, o ten šūkis: „Kol neišpirksite supuvusių ir senų produktų, naujų neatvešime!!!“ arba „Supuvusios daržovės jums priklauso pagal gyvenamąją vietą!“
Sugalvojau keletą paaiškinimų:
1. Gal valdžiai Juozai užkliuvo??? Bet Juozas Urbšys buvo iškilus žmogus, be to, miesto meras priklauso pilietiniam judėjimui „Kartu“, kurio pirmininku išrinktas Povilas Urbšys. Ne, neleistų Juozukų skriausti.
2. Gal miesto valdžia ruošiasi investiciniam proveržiui ir pritrauks daug įmonių, kurioms reikės daug darbuotojų?
3. Arba priims 10 tūkstančių pabėgėlių, tai kur jų vaikai mokysis, jei uždarys vieną gimnaziją?
4. O gal tiesiog uždarius gimnaziją, kažkieno žmonos trečios eilės pusbrolio teta liks be darbo?
5. Dar vienas variantas galvoje – jei miestas priaugins daug protingų ir išsilavinusių žmonių, kas tada tokią kvailą valdžią rinks?
Atsakymą pasirinkti palieku patiems. O gal turite dar paaiškinimų?
Normaliame gyvenime niekam nereikalingo daikto yra atsikratoma, tačiau nuo tarybinių laikų įpratome kaupti, nes gali prisireikti, o tada nebus. Visa tai man primena ligotą žmogų, kuris viską tempia iš sąvartyno ir kaupia, nes nesugeba įvertinti, kad tai šlamštas ir perdirbimui netinka. O gal švietimo sistema tokia ir yra?
Tiesa, apie nereikalingus daiktus: pasirodo, jau keleri metai nepridedama balų už muzikos mokyklos baigimą, nors ten vaikai mokosi, atsiskaito ir laiko egzaminus. Atrodo, lyg grojančios, šokančios ir dainuojančios personos tiesiog nukrinta iš dangaus, joms mokytis nereikia ir tai nėra švietimo dalis.
Tai gal vieną kartą tegul pasikviečia švietimo ministrė į valstybinės šventės minėjimą matematikos olimpiados nugalėtoją padainuoti Pitagoro teoremą ar fiziką pašokti Trečiąjį Niutono dėsnį.
Ir dar – jei kada nors jums žmogus nekultūringai atsakys, nepykite, nes Kultūros ministerija švietime apskritai nedalyvauja.
* * *
Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Eugenijus Kuchalskis tvirtino, kad daugiau mokinių prašymų priimti sulaukiančios gimnazijos nėra geresnės, o tiesiog populiaresnės, nes yra miesto centre.
„Mokinių skaičius Panevėžyje, kaip ir visoje respublikoje, mažėja. Miesto gimnazijose nuo 2012 metų mokosi 365 mokiniais mažiau. Atitinkamai kasmet mažėja klasių skaičius: „Minties“ gimnazijoje – 11 komplektų, V.Žemkalnio – 8, J.Miltinio ir J.Balčikonio – 4, K.Paltaroko ir 5-ojoje – 3 komplektais.
Panevėžio miesto mokiniai gali laisvai rinktis gimnaziją, nes jos neturi priskirtų aptarnavimo teritorijų. Visiems garantuojamas ugdymo prieinamumas, sudaromos sąlygos gauti kokybišką vidurinį išsilavinimą.
Gimnazijose dirba aukštos kvalifikacijos pedagogai. Gerai vertinami mokinių ugdymo rezultatai. Akademiniais rezultatais išsiskiria J.Balčikonio gimnazija.
Siekiant pagerinti ugdymo kokybę nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. nustatytas didžiausias – 27 mokinių skaičius pirmosiose gimnazijų klasėse.
Mieste nėra blogų gimnazijų, yra tik populiarios (dauguma jų miesto centre).
Sprendžiant mokinių mažėjimo miesto mokyklose problemas, ne visada galima taikyti rinkos ekonomikos dėsnius. Laipsniškas klasių skaičiaus visose gimnazijose mažinimas leidžia gerinti ugdymo kokybę, išvengti pedagogų nedarbo, reguliuoti ir išlyginti mokytojų darbo krūvius, spręsti klasių užpildymo, gimnazijų pastatų panaudojimo problemas.
Lyginant su 2015-2016 mokslo metais, 2016-2017 mokslo metais vienu pirmųjų klasių komplektu mažiau formuos J.Balčikonio ir J.Miltinio gimnazijos, likusioms palikta po tiek pat pirmųjų klasių.
Švietimo skyriaus specialistų teigimu, moksleivių srautai reguliuojami todėl, kad nebūtų imamasi drastiškų, neplanuotų, staigių sprendimų kitų gimnazijų atžvilgiu.
Patvirtintame mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų plane numatyta vykdyti mokyklų stebėseną, palikta galimybė jį koreguoti, sprendžiant mokyklų (tarp jų ir gimnazijų) užpildymo problemas“, – teigė E.Kuchalskis.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
