Pirmiausia, nepriklausau jokiai partijai ar judėjimui. Ir niekada nepriklausysiu, tai mano asmeninė nuostata. Bet kaip eilinis žmogus bandysiu parašyti, ką galvoju.
Kaip dabar madinga, kartas nuo karto įlendu į kokią diskusiją apie politiką. Visokių nuomonių yra. Ir jų turi būti. Bet labai keista, kai žmonės rašo: vat tada tai buvo laikai. Vat tada tai gyvenom: važiavom nemokamai visur, batonas už 12 kapeikų, žodžiu, rojus žemėje.
Gerai, rojus. Bet kur jis dabar? Ar tomis kalbomis tikitės prikelti „velionį“?.. Jūs man pasakykite, kur pasaulyje dabar yra tas socializmas, apie kurį taip svajojat? Na, nebent Šiaurės Korėjoj (Socialistinių šalių pasaulyje yra daugiau, pvz., Kuba, Kinija, Vietnamas – Red. past.). Bet ar kada matėt vaizdus iš ten? – apsirengę visi vienodom uniformom garbina savo viešpatį.
Kaip vienas pilietis, atvirai kalbantis apie Lenino idėjas ir, beje, bandantis prisistatyti teisininku, kažkokiam komentare pareiškė „...nieko nėra amžino, palaukit, viskas tuoj pasikeis...“ Na, supratot turbūt, čia užuomina, kad ateis kažkas iš Rytų ir viską pakeis. Ką pakeis? Jei žmonės tuose svajonių Rytuose irgi gyvena iš minimumo ir dirba tokiems pat verslininkams oligarchams.
Nebėra to jūsų išsvajoto socializmo niekur. Ir nelabai suprantu, apie ką ten reikia svajoti, nes pati gyvenau toje santvarkoje. Taip, buvau dar paauglė, bet viską puikiai prisimenu. Nelabai suprantu, koks ten buvo rojus eiliniam žmogui.
Mes buvom daugiavaikė šeima ir mama už ketvirtą vaiką gaudavo 3 rublių pašalpą per mėnesį. Nieko mes negaudavom nemokamai, nei tų kelialapių į Palangą, kuriais irgi švaistosi tuose komentaruose, nei tų pionieriškų stovyklų veltui nebuvo. Vienintelis dalykas, kurį gaudavom, buvo nemokamas maitinimas mokykloje. Bet jis ir dabar yra socialiai remtinoms šeimoms.
Po gimdymų mama būtų privalėjusi eiti į darbą po 4 mėnesių. Bet ji nėjo, augino vaikus. Ji pagimdė keturis vaikus per 10 metų ir nedirbo. Todėl jai nesiskaičiavo darbo stažas ir dabar ji gauna mažą pensiją. Nors galėjo, kaip tada buvo madinga, „įdarbinti knygelę“.
Tėvas išlaikyti šeimos už 100 rublių neišgalėjo, todėl vogdavo iš fabriko. Vogdavo, kaip ir visi to fabriko darbininkai. Mama, augindama vaikus, prisigalvodavo visokių papildomų veiklų, kad užsidirbtų pinigų. Tada tai buvo vadinama spekuliacija, ir nubausta už tai net buvo. Nors ji savo rankomis viską gamino ir pardavinėjo.
O dabar mamos augina vaikus po dvejus metus, už tai gauna pinigus ir dar joms darbo stažas skaičiuojasi. Galėčiau vardint ir vardint.
Emigracija. Dabar dažnai pabrėžiama, kad ji didelė. Taip, tai be abejo labai didelė problema. Bet, manau, jei tame išsvajotame socializme būtų buvusios atviros sienos, turbūt tokia pat dalis tų tarybinių žmonių būtų emigravusi.
Dažnai tokie komentatoriai akcentuoja, kad Sovietų Sąjunga viską pastatė, viską sukūrė: fabrikus, geležinkelius, pakėlė ekonomiką ir t.t. Tokiems aš galiu atsakyti: mes ir be jos viską būtume pastatę ir sukūrę. Prieškario Lietuvos ekonomika, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, nebuvo paskutinėj vietoj.
Ir dar klausimas. O tai ką, toje Tarybų Sąjungoje lietuviai nedirbo, nieko nedarė, jie nieko neužsidirbo, tik jiems kažkas atėjo ir pastatė?
Bet ne dėl to pradėjau šitą temą. Visada bandau išklausyti kitų nuomonę. Niekada iki šiol jokiose diskusijose ar komentaruose nesu panaudojusi jokio įžeidimo. Net bandau palaikyti draugišką pokalbį su kitaip manančiu, nes man patinka argumentuoti ir protingi pokalbiai.
Ir taip per vieną tokią diskusiją socialiniame tinkle su žmogumi, irgi labai norinčiu tų Rytų malonės, mėtančiu man visokius straipsnius su neaiškios kilmės šaltiniais ir bandančiu man įrodyt, kad mano mąstymas persmelktas amerikonizmo. Jam visur vaidenasi Amerikos šnipai ir net tai, kad Putinas Rusijoje yra bejėgis ir jį valdo amerikiečiai ir net Rusijos Dūmai įstatymus rašo amerikiečiai.
Tai viską dar kaip ir galima suprasti – žmogus taip galvoja, bet... Kai kalba pakrypo apie tai, kad mes, lietuviai, esam net ne tauta ir ne baltai, o atskilusi slavų gentis ir mūsų kalba yra slavų kalbos kažkokia prokalbė, kad niekada neturėjom net Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tai buvo tik bendra valstybė su Rusija...
Žodžiu, aš tikrai buvau priblokšta. Ne dėl to, kad jis nori to socializmo, bet dėl to propagandos masto, kad užsukta ta propagandos mašina jau traiško viską, kas liko šventa.
Žinau, kokie pasipils komentarai: kad aš „lanzberginė išpera“, kad man vaidenasi visur rusų šnipai. Anaiptol, nesivaidena, nes aš žiūriu ir domiuosi ne vien ką rodo „Pervyj Baltyjskij“ kanalas ir žinau, kad Rusijoj labai daug normaliai mąstančių žmonių, kurie irgi mato savo valdžios netinkamą politiką.
Man iš tikrųjų atrodo labai gerbtinas rusų patriotizmo jausmas, meilė savo Tėvynei, šito mes iš jų turėtumėme pasimokyti. Ir dar manau, jei ne revoliucija ir ne tas socializmas, tai šiuo metu Rusija būtų viena iš ekonomiškai stipriausių valstybių pasaulyje.
Galiu tik pasakyti, jei iš tikro sugrįžtų ta santvarka (kuri pati save sužlugdė), tai mano šeima bus viena iš pirmųjų ne ekonominių, o politinių emigrantų. Nes aš nenoriu, kad mano vaikai gyventų santvarkoje, kurioje kaimynas skundė kaimyną dėl kitokios nuomonės, kurioje norint gauti majonezo reikėjo „blato“ parduotuvėje.
Ir iš tikro tie propagandos skleidėjai nepagalvoja, kad būtent naudojasi ta „supuvusia“ amerikietiška demokratija, nes tarybinėje sistemoje, jau seniai būtų sukišti į kalėjimus kaip liaudies priešai.
Ir negalvokit, kad man dabar lengva gyventi. Aš dirbu keliuose darbuose, nes turiu paskolų. Beveik viską, ką uždirbu, atiduodu bankui. Bet ta paskola buvo mūsų šeimos sprendimas, kad galėtume įsigyti būstą. Ir aš nedejuoju, nes man niekas neliepė per prievartą to daryti. Ir tais „auksiniais“ laikais butai nebuvo dalinami šiaip sau. Žmonės laukdavo kooperatinių butų po keliasdešimt metų ir mokėdavo nemažus pinigus.
Ir negalvokit kad teisinu mūsų valdžią. Absoliučiai ne. Manau, kad mūsų valdžia toli toli nuo žmonių, kažkur aukštai ant Olimpo kalno ir net nelabai supranta, kaip žmonės gyvena ir kuo kvėpuoja, ir net nesuvokia, kad iš minimumo neįmanoma pragyventi, nes pasinėrę tik į savo interesus, galvoja apie savo asmeninę ar savo partijos naudą.
Ir dėl jų tokio abejingumo, nežiūrėjimo kaip žmonės sunkiai gyvena ir atsiranda terpė tokiems propagandininkams socialiniuose tinkluose, kurie siūlo tą nuostabų rojų, kaip bus gerai, kai kažkas ateis. O žmonės pikti, pavargę, nuskurdę ir jie kabinasi į tai kaip į išsigelbėjimą, per daug negalvodami apie pasekmes. O tų propagandininkų privisę jau kaip tarakonų.
Net kartais pagalvoju, ko jie taip stengiasi. Koks jų tikslas? Jie jau išvis atvirai kalba apie valstybės perversmus su Rytų pagalba. Tik nesuprantu, už ką algas gauna mūsų saugumo tarnybos.
Nesu aš nei rusofobė, nei amerikofobė. Man nepatinka gėjų paradai, bet tai nereiškia, kad esu nusistačiusi prieš gėjus. Nesu prieš musulmonus, bet griežtai pasisakau prieš jų masinę imigraciją į Europą.
Aš net nežinau, už ką balsuoti per Seimo rinkimus, nes nematau nei vienos partijos, kuri dar būtų kažkokiu būdu nesusitepusi. Jei balsuotume už žmogų, o ne už partiją galbūt lengviau būtų apsispręsti. Nes tai, kad matai sąraše žmogų, kuris gal tau ir patinka, juk vis tiek nėra garantijos, kad jis nepasisakys ar nebalsuos taip, kaip „partija liepia“.
Ir pabaigai. Iš tikro labai nusivyliau lietuviais po tokio, rodos, absoliučiai nereikšmingo dalyko – prekybos centrų boikoto. Visi šaukė: „Nepirkim, nes kainas per dideles laiko, tegu genda jų prekės, tegu nuostolius patiria“. Bet užteko po kelių dienų paskelbti tuose prekybos centruose akcijas, visi puolė, vežimais vežė, nes turbūt labai alkani buvo. Ir išpirko visas tas prekes, kurios tikrai galbūt būtų nuostolingai išmestos.
Žodžiu, eilinį kartą apsijuokėm, kad galim kažką pakeisti. Eilinį kartą parodėm, kad pilni skrandžiai vis tik svarbiau už savigarbą.
O skaitant tuos komentarus socialiniuose tinkluose, labai labai graudu, nes supranti, kad tikrieji lietuviai pralaimi. Tikrieji, kurie tikėjo, kurie kažko norėjo, kurie stojo prieš tankus sausio 13. Nes žmonių, kurie dar kažko tikisi, liko labai nedaug. Jie paskęsta jūroje pasipiktinusių, įžeidinėjančių atsakymų, kad susikiškit jūs tą laisvą Lietuvą į...
O pralaimime savo renkamos valdžios pagalba. Nes tik todėl, kad išrinkti žmonės rūpinosi tik savo interesais ir nežiūrėjo, kaip gyvena paprastas žmogus, nutiko taip, kad tuos užmirštus, piktus, vargingai gyvenančius žmones dabar gali valdyti kažkokia propaganda.
Nes tie žmonės tiki bet kuo, kas jiems žada geresnį gyvenimą. Žodžiu, valdžia pjauna šaką, ant kurios pati sėdi...
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
