Greičiausiai ši kalba yra ne jo paties rašyta, bet koks skirtumas. Jis skelbia savo lūpomis. Jo balsas turi vertę ir ši kalba apskriejo socialinius tinklus kaip virusas. Tačiau nežinau, ar ji pasiekė tuos, kurie nesupranta angliškai ar norvegiškai. Tarkim, lietuvius?
Žinia – svarbi ir ją, manau, turi išgirsti kuo daugiau žmonių, ypač gyvenančių konservatyviose šalyse, įskaitant ir Lietuvą. Kai daugiau apie tai pagalvoju, man norisi tą senamadišką požiūrį susikišti į vieną gerą vietą. Aklas įsikibimas į tradicijas niekam gero nedavė.
Lietuviai privalo keisti mąstymą. Pradedant nuo kitataučių (kalbu daugiau apie apie tuos, kurie gyvena prasčiau nei mes patys) ir kitaip atrodančių žmonių. Žinoma, nepamirštant ir gėjų. Jų santuoką įteisinti Lietuvoje būtina!
Tarkim, Norvegijoje gėjai gali sudaryti ne tik civilinę santuoką, bet ir tuoktis bažnyčioje. Musulmonėms net siuvami norvegiškais tautiniais motyvais puošti hidžabai. Čia tam, jei jos norėtų pasipuošti, kaip ir kiti norvegai, nacionaliniais kostiumais per Norvegijos nacionalinę šventę. Juk jos, jų tėvai gimė Norvegijoje. Jos norvegės, tačiau musulmonės. Ką, jie, pasakysit, ne norvegai?
Toks demokratiškumas skambėtų kaip pasaka Lietuvoje ir būtų galima apsiverkti džiaugsmo ašaromis. Tik tai ne pasaka, o realybė, ir vaikai tokio tolerantiško požiūrio Norvegijoje yra mokomi nuo pat darželio.
Žinoma, yra daug tokių, kurie griežtai pasisako prieš hidžabus, puoštus tautiniais norvegų raštais. Yra ir tokių norvegų, kurie nustojo lankytis bažnyčioje po to, kai joje susituokė pirmoji gėjų pora.
Tačiau tokių – vienetai. Ir jie dažniausiai yra kraštutinės dešiniosios partijos rėmėjai. Tokios mintys šalyje laikomos radikaliomis ir šie asmenys, pavyzdžiui, negalėtų dirbti švietėjiško darbo mokyklose. Yra žinomi keli atvejai, kai mokytojai, pasisakę neigiamai apie religines, seksualines ar tautines mažumas, buvo atleisti iš darbo.
Pabaigoje trumpai – niekas į tave Norvegijoje nepažiūrės kitaip, jei esi kitokio tikėjimo (išskyrus minėtus radikalus), esi luošas, turi Downo ar kitokį sindromą. Net plakatų autobusų stotelėse nereikia, kurie primintų, kad mes esame visi lygūs! Maždaug „hello“, ar jums tas dar neaišku? Mes privalome keistis ne tik dėl to, kad teisingas požiūris lemia ir ekonomikos augimą, bet labiausiai dėl mūsų vaikų. Jie turi augti ne tik saugiai, bet ir su teisinga mąstysena.
Čia karaliaus Haraldo V kalba (mano vertimas):
„Norvegai yra tie, kurie gyvena Šiaurės Norvegijoje, centriniame, pietų ir kituose regionuose. Norvegai taip pat yra imigrantai iš Afganistano, Pakistano, Lenkijos, Švedijos, Somalio ir Sirijos.
Ne visada yra lengva pasakyti, iš kur mes esame kilę, kas ir kokios tautybės mes esame. Mes vadiname namais tą vietą, kur yra širdis. Tačiau ne visada lengva ir širdį įsprausti tarp šalių sienų.
Norvegai yra mergaitės, kurioms patinka mergaitės. Berniukai, kurie myli kitus berniukus. Taip pat ir berniukai, ir mergaitės, kurie myli vienas kitą.
Norvegai tiki Dievą, Alachą, tiki viską ir netiki niekuo. Norvegams patinka klausytis Edvardo Griego, Kygo, „Hellbillies“ ir Kari Bremnes.
Kitais žodžiais, Norvegija esate jūs! Mes esame Norvegija!
Mano didžiausias palinkėjimas Norvegijai, kad mes pasirūpintume vienas kitu, kad ir toliau statytume šią šalį, paremtą pasitikėjimu, bendruomeniškumu ir geraširdiškumu.“
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
