Skandalinga Gedimino pilies kalno Vilniuje istorija, kuri jau senokai visus tautiečius labai jaudina ir neramina, vaizdžiai patvirtina šį liaudies posakį.
Prieš keletą metų kažkuris (dar kol kas neįvardytas) „gudrutis“ valdininkas išdrįso „išgelbėti“ nuo medžių kalną, ant kurio stūkso mūsų tautos garbingos istorijos simbolis – Gedimino pilies bokštas. Jie aiškina, jog geriau matysis šis senovės statinys, nes medžiai jo neužstos.
Kaip medžiai galėjo užstoti aukštą pilies bokštą jie ir patys, tikriausia negali paaiškinti? Sumanė – šmaukšt ir padarė. Ėmė ir iškirto visus iki vieno kalno šlaituose augusius medžius, kurie saugojo dirvą nuo nuošliaužų.
„Gudruoliai“ pateikia „rimtą“ argumentą – senovėje kalnas juk buvo plikas! Tik esant tokiems plikiems kalno šlaitams buvo galima apsiginti nuo puolančių priešų. Argumentas, tikrai, rimtas.
Priešų ir dabar nestinga. Jie iki šiol kėsinasi pavergti mūsų Tėvynę. Jeigu tie nedorėliai užpultų, vilniečiai greitai koptų į Gedimino kalno viršų. Iš ten jie mėtytų į priešus akmenis, ridentų didelius riedulius, išlupę juos iš pilies sienos, o ant priešų galvų piltų karštą smalą. Medžiai tam būtų labai trukdę.
„Gudručiai“ dar priduria: kodėl senovėje nebuvo nuošliaužų, nors kalnas buvo plikas? O iš kur jie žino, kad nuošliaužų tada nebuvo? Kaip liudija istoriniai šaltiniai, senovėje nuošliaužų buvo. Ir ne vieną kartą, net žmonės po nuošliaužomis yra žuvę tais laikais.
Prabėgo keletas metų po šios valdininkų sumanytos ir realizuotos „operacijos.“ Štai ir prasidėjo siurprizai, kurie neramina visus lietuvius. Jie jau surijo, tikriausiai, ne vieną dešimtį (o gal šimtą?) tūkstančių eurų. Ne tik žolės vejos rietimams, bet taip pat polietileno plėvelei ir kitoms nesąmonėms, kurių valdininkai prisigalvojo patekę į kvailą padėtį.
Kiek dar suris, niekas nežino. Kalno šlaitas ėmė slinkti žemyn, grasindamas su savimi nusitempti ir mūsų istorijos simbolį – Gedimino pilies bokštą. Jokios plėvelės ar kuoliukai jo nesulaikys. Čia dar tik pradžia. Kaip sakoma, žiedeliai. Vaisiai bus vėliau.
Lietuvos televizijos forume susirinkę rimti vyrai ir moterys svarstė, ką daryti? Kalbos liejosi kaip iš gausybės rago. Tačiau niekas taip ir nesusiprato paklausti dviejų svarbiausių dalykų: kodėl kalno šlaitai ėmė slinkti žamyn ir kas už tai turėtų atsakyti?
Kažkodėl šiuo metu Lietuvoje atsakingų valdininkų už padarytą valstybei žalą nerandama, o gal nenorima rasti? Argi gali būti tvarka valstybėje, kur žmogus neatsako už savo veiksmus ir padarytą žalą?
Iš forumo dalyvių postringavimų susidarė toks vaizdas, kad kaltų lyg ir nėra, nes medžiai, matomai, patys nutarė iškeliauti. Greičiausiai į kažkieno pečių.
Paaiškėjo, kad kalnas net neturi šeimininko! Visi gerai žino: jeigu daug auklių, tai vaikas dažniausiai būna be galvos. Forumo dalyviai žarstė įvairius pasiūlymus, daugiausiai inžinerinius, pavyzdžiui, pilies restauravimą ir šlaitų geologinį – inžinerinį tyrimą.
Deja, jie pamiršo vieną dalyką – kodėl kalno šlaitas buvo stabilus, kol čia augo medžiai? Tiesa, rytiniame šlaite buvo viena nuošliauža – kaip tik toje vietoje, kurioje nebuvo medžių!
Ar tai ne argumentas? Ir dar. Kažkuris „gudrutis“ teigė, jog buvo šalinami nusenę, išpuvę medžiai. Ar jie visi buvo išpuvę ir nusenę? Anaip tol.
Nuotraukos, kuriose buvo nufotagrafuoti iškirsti ir į krūvas suversti medžiai, buvo aiškiai matyti, jog tie medžiai buvo sveikut sveikutėliai! Kažkas padarė nusikaltimą prieš gamtą, o kaltų nėra!
Medžiai ne tik saugojo kalno šlaitą nuo dirvos erozijos. Jie atliko ir kitą labai svarbią funkciją. Medžiai – mūsų miesto plaučiai, jie švarina ir deguonimi praturtina orą, todėl reikia saugoti ir branginti kiekvieną sveiką medį.
Protingas žmogus būtų pasirinktinai iškirtęs nesveikus, senus medžius ir jų vietoje pasodinęs kitus. Galima sodinti nebūtinai aukštaūgius. Yra nemažai žemaūgių medžių rūšių su gilia, gerai išvystyta šaknų sistema. Tarp medžių galima įterpti ir krūmus.
Niekas taip gerai neapsaugo dirvos nuo erozijos, kaip medžių šaknys. Be to, medžiai savo šaknų sistema susiurbia ir per lapus išgarina daug vandens. Nukritę lapai pūva ir praturtina dirvožemį humusu, kuris gerai absorbuoja ir sulaiko vandenį.
Teko nemažai keliauti po Vakarų Europą. Mačiau pilis Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitur. Daugelis jų stūkso ant aukštų kalvų stačiais, panašiai kaip mūsų Gedimino kalnas, šlaitais. Visos pilys ten skendi medžių žalumoje.
Nejaugi europiečiai kvailesni už mus, kad nekerta tų medžių? Ar mūsų valdininkai tų pilių nematė? Nemanau. Tuomet kyla natūralus klausimas: „Kodėl jie išradinėja dviratį, veltui taško lėšas ir kėsinasi nugriauti valstybės simbolį?“
Gamtoje galioja savi dėsniai. Labai blogai, kuomet žmogus jų nesupranta ir įsikiša suardydamas jos pusiausvyrą. Nesvarbu, kur tai bebūtų – Gedimino kalno šlaite ar Amazonės džiunglėse.
Galbūt jūs taip pat turite savo pastebėjimų? Pasidalinkite savo pasakojimu. Jūsų laiško laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkeliant čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
