Prie jos buvo prierašas: „Kai supainioji plaukų laką su montažinėmis putomis“.
Kaip ir daugelis, atsidariau nuotrauką paskaityti komentarų. Tiesą pasakius, nustėrau. Maždaug 99 proc. komentatorių juokėsi iš moters. Vos keli žmonės sugebėjo išlementi, kad čia visiškai nieko juokingo nemato.
Tačiau iš nuotraukoje nusiminusios moters atrodo, kad ji buvo užpulta kokių nors vaikėzų ir apipurkšta putomis.
Per nepilną parą nuotrauka sulaukė virš 6 tūkst. pasidalinimų. Tada pagalvojau: „Negi tikrai mūsų visuomenė tokia supuvusi?“
Vietoj to, kad padėtų likimo nuskriaustiems žmonėms, jie tyčiojasi. Po nuotrauka žmonės žymėjo vieni kitų draugus su prierašais: „Maniau, kad tai puokštė rožių ant galvos“; „Tu tik pažiūrėk, jau turim šukuoseną šventei“; „O tu nesumaišei plaukų lako su putomis?“; „Jai tik trūksta makiažo ir būtų puiki nuotaka!“.
Toliau naršydama „Facebook'e“ stebėjau, kaip ši nuotrauka sėkmingai plinta grupėse, platinama komentaruose. Žmonės toliau be jokių skrupulų juokėsi.
Man iškilo klausimas, kokioje visuomenėje mes gyvename? Kodėl visada būtina išjuokti silpnesnį? Nejaugi jau žmonės virsta visiškai amoraliais padarais – likimo nuskriaustus žmones skriaudžia dar labiau?
Kokį pavyzdį mes rodome jaunajai kartai? Po to tėvai skundžiasi, kai vaikai patiria patyčias, nors patys internete išjuokia kitus. Taip tėvai rodo vaikams pavyzdį, nes juk visa vieša erdvė dabar yra prieinama bet kokio amžiaus asmenims.
Skelbiame įvairiausius prevencinius renginius prieš patyčias mokyklose bei socialiniuose tinkluose, bet patys susitvardyti nesugebame?
Kur dingo visa mokyta atjauta, pagalba ir supratimas kitam žmogui? O jei kiekvienas pabandytume įsivaizduoti save ar savo artimą tokioje situacijoje, nejaugi viskas atrodytų taip pat linksmai?
Kyla daug klausimų, o atsakymų ir paaiškinimų – tiek mažai. Labai gaila, kad gyventi tenka tokioje visuomenėje, kur pagrindinis vakaro pasilinksminimas yra patyčios ir kitų žmonių.
Žinau, kad į šį mano pasisakymą nesureaguos daug žmonių, bet tie kurie paskaitys, pagalvokit. Nė vienas iš mūsų nėra apsaugotas nuo patyčių šiandien ar rytoj. Susimąstykime, jei šiandien juokeisi tu, rytoj gali juoktis iš tavęs. O žodžiai labai skaudina.
Nenoriu tikėti, kad mūsų šalyje tiek amoralių, sąžinės neturinčių žmonių. Pradėkime nuo savęs, stabdykime patyčias socialiniuose tinkluose ir visuomenėje.
Įrodykime sau, kad galime būti geresni, ir padėkime likimo nuskriaustiems. Būkime geresni kitiems, tada ir pasaulis atrodys gražesnis. Pasityčioti iš silpnesnio – ne stiprybės įrodymas, o tik menko mentaliteto.
Būkime vieningi stiprybėje, kuri nepasireiškia masinėmis patyčiomis!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
