Tuomet buvo baisu, nes nieko nežinojome. Mama lakstė per visas institucijas ir bandė išsiaiškinti tiesą.
O tiesa tokia, jog norint gydytis Lietuvoje, čia reikia ir gyventi. O jei jau sugalvojai išvažiuoti, reikia išsideklaruoti. O grįžus atgal trumpoms atostogoms ar profilaktiškai aplankyti gydytojus, reikia mokėti.
Ir visai nebuvo svarbu, jog mama augina du mažamečius vaikus. Negyveni, vadinasi, kuri savo gerbūvį svetur.
Ilgai nesvarstant, mama išsideklaravo, kad nesikauptų skolos ir po to neturėtų skaudžių pasekmių.
Šiandien skaitinėju forumą ir randu tokios informacijos. Mane lengvai šokiravo, kodėl vieniems įstatymai taikomi, o kiti lengva ranka išvažiuodami savo privalomas įmokas užkrauna ant Lietuvoje likusių dirbančių žmonių pečių.
Vaikus gimdo svetur, ten gauna išmokas, ten moka mokesčius, o čia savo patogumui pas gydytojus grįžta.
Užklausiau apie tai „Sodroje“, bet tiesaus atsakymo negavau: „Išsideklaruoti reikia, bet jie nesukontroliuoja“. Taigi, kam tuomet priklauso viską sukontroliuoti?
Jei vaikas gimsta svetur, mūsų ligoninėse neregistruojamas jo gimimas, jo kas mėnesį neveda pas gydytojus nei sverti, nei skiepyti. Bet po kelių metų vaikas netikėtai atvežamas apžiūrai arba gydymui. Nesuprantu, kaip niekam tai neužkliūna?
Eilinis Lietuvos pilietis, nesumokėjęs mokesčių, greitai surandamas ir apkraunamas skolomis. O kaip mūsų valstybė nesugeba sukontroliuoti tų, kurie gyvena svetur, bet lankosi pas mūsų medikus?
Nesuprantu, kaip tokiu atveju įmanomas oficialių dokumentų tvarkymas? Galbūt, kaip kalbama mamyčių forume, tiesiog reikia pakliūti pas gerą specialistą, kuris neturi sąžinės permesti mokesčius ant Lietuvoje dirbančių žmonių pečių ir suteikia prioritetus oficialiai neišsideklaravusiems emigrantams“.
***
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Alina Žilinaitė pabrėžia, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, galioja valstybės nustatyta sveikatos draudimo sistema.
„Tai reiškia, kad kiekvienas šalies gyventojas privalo mokėti, arba už jį gali būti mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Toks žmogus yra apdraustas sveikatos draudimu ir už gydymo paslaugas jam mokėti nereikia.
Teisę į nemokamą gydymą Lietuvoje turi tik nuolatiniai šalies gyventojai, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu.
Įstatymuose nėra numatyta išimčių, kad užsienyje gyvenantys lietuviai, kurie yra oficialiai deklaravę išvykimą iš šalies, galėtų ir draustis, ir nemokamai gydytis Lietuvoje.
Šie žmonės, nuolat gyvenantys ir dirbantys kurioje nors Europos šalyje, turi draustis sveikatos draudimu taip, kaip nustato tos šalies teisės aktai, tad ir sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos toje šalyje nustatyta tvarka.
Jei žmogus oficialiai išvyko gyventi į kitą šalį ir deklaravo savo išvykimą, jis nebegali nemokamai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis Lietuvoje.
Svarbu žinoti, kad deklaravęs išvykimą į užsienį žmogus automatiniu būdu išregistruojamas iš Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro, todėl nustoja galioti jo PSD Lietuvoje, taip pat nebegalioja duomenys apie asmens prisirašymą pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje pas šeimos gydytoją.
Jeigu žmogus nusprendžia grįžti gyventi į Lietuvą, atvykus jam pirmiausia reikia deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje. Nuo gyvenamosios vietos deklaravimo datos pilietis jau pradeda dalyvauti privalomojo sveikatos draudimo sistemoje, t. y. jis turi pradėti mokėti sveikatos draudimo įmokas arba šias įmokas už jį pradės mokėti valstybė.
Tik tapęs apdraustuoju gyventojas gali naudotis kompensuojamomis gydymo paslaugomis. Vėl tapus apdraustuoju, pirmiausia reikėtų prisiregistruoti prie pasirinktos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios sutartį su ligonių kasomis dėl paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo PSDF lėšomis, bei pasirinkti šeimos gydytoją, į kurį susirgus reikės kreiptis pirmiausia.
Atkreipiame dėmesį, kad ES šalyse, Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje gyvenantys ir apdrausti pagal tos šalies valstybinę sveikatos draudimo sistemą asmenys gali gauti sveikatos priežiūros paslaugas pagal tarpvalstybinės pagalbos tvarką.
Tuomet reikia iš anksto pasidomėti, kokie dokumentai reikalingi ir koks gydymas gali būti kompensuojamas. Be to, būtinoji pagalba apdraustiems asmenims, laikinai atvykstantiems į Lietuvą ar kitas ES šalis, teikiama nemokamai jiems pateikus Europos sveikatos draudimo kortelę, išduotą šalyje, kurioje asmuo yra apdraustas valstybės nustatytu draudimu.
Kitų nei minėtų šalių gyventojai, atvykdami į Lietuvą laikinai (atostogų ar darbo reikalais), turi pasirūpinti jiems reikalingu sveikatos draudimu – šias draudimo paslaugas teikia draudimo įmonės“, – komentavo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
